Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Irakiečių migrantų istorija: „Ką darytumėte jūs, jeigu gyventumėte šalyje, kurioje nesate saugūs?“

Pexels.com nuotrauka

Tekstas originaliu pavadinimu „Kurti ateitį su migrantais ir pabėgėliais“ perpublikuojamas iš žurnalo „Artuma“ 2022 m. rugsėjo (9) mėn. nr.

Popiežius Pranciškus, tiesdamas brolybės tiltus, 108-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga, kuri šiemet buvo minima rugsėjo 25 d., sako: „Man patinka žvelgti į migracijos reiškinį per pranašišką Izaijo regėjimą, kur svetimšaliai parodomi ne kaip užpuolikai ir naikintojai, bet kaip uolūs darbininkai, atstatantys naujosios Jeruzalės sienas – Jeruzalės, atviros visoms tautoms (plg. Iz 60, 10–11).“

Vilniaus arkivyskupijos Carito Užsieniečių integracijos programos darbuotojai ir savanoriai nuo pat prieglobsčio prašančiųjų iš Baltarusijos krizės pradžios siekia tiesti integracijos tiltus tarp prieglobsčio prašančiųjų iš viso pasaulio ir Lietuvos. Carito bendradarbiai jau seniai suprato, kad priėmimas ir integracija prasideda nuo susitikimo. Tad kviečiame  iš arčiau susipažinti su Temaru ir Eslamu, jau ilgiau nei metus svajojančiais kurti ir dirbti Lietuvai. Šiuo metu jie gyvena Pabradės prieglobsčio prašančiųjų stovykloje.

Temaras į Lietuvą atvyko 2021 m. liepą iš Irako. Jame gyveno visai neilgai, todėl save identifikuoja kaip europietį. Dar visai mažo Temaro šeima persikėlė į Jordaniją, nes tėčiui, atsisakiusiam tarnauti kariuomenėje, grėsė mirties bausmė. Iš Jordanijos šeima patraukė į Daniją, tačiau šioje šalyje buvo sunku gauti tinkamus dokumentus, todėl buvo nuspręsta bandyti laimę Norvegijoje. Čia šeima pagaliau atrado ramybę – ilgainiui visi jos nariai gavo Norvegijos pilietybę, tėvai integravosi darbo rinkoje, vaikai – švietimo sistemoje. Baigęs mokyklą jaunuolis pradėjo inžinerijos studijas.

Tačiau nė viena šeima, kad ir kurioje šalyje gyventų, negali išvengti santykių problemų – Temaro tėvų keliai išsiskyrė. 2014 m. mama su vaikais grįžo į gimtinę. Temaras Irake jautėsi svetimas ir nepritampantis – jis nemokėjo arabų kalbos, negalėjo tęsti savo inžinerijos studijų (buvo grąžintas į mokyklos suolą), ilgėjosi Norvegijoje likusių draugų. Todėl metė mokyklą (joje buvo taikomi jam neįprasti mokymosi ir drausminimo metodai) ir pradėjo dirbti.

Erbilio miestas, Irakas. Unsplash.com nuotrauka

Darbų išbandė daug, tačiau niekur nepritapo, nes darbo santykiai Irake yra suprantami kiek kitaip nei jam įprastame Vakarų pasaulyje. Irake neįprasta sudaryti darbo sutartis, susitarti dėl darbo valandų skaičiaus ir užmokesčio – paprastai darbdavys naudojasi darbuotoju tiek, kiek jam reikia, o sumoka tiek, kiek, jo nuomone, atliktas darbas yra vertas. Po nesėkmingų darbų virtinės ir suvokimo, kad pavojus čia tyko už kiekvieno kampo, Temaras nusprendė palikti Iraką.

Paprastai pirmoji irakiečių stotelė yra kaimyninė Turkija. Čia Temaras susipažino su nelaimės draugu Eslamu. Vaikinai drauge daugybę kartų bandė keliauti gilyn į Europą per Graikiją, bet kas kartą būdavo grąžinami atgal. Grįžę į Iraką sužinojo, kad kelionių agentūra organizuoja keliones į Europą per Baltarusiją. Taip draugai atsidūrė Lietuvoje.

Pabradės prieglobsčio prašančiųjų stovykloje jie jau praleido 379 dienas – dienas, kurios galėjo būti išnaudotos kuriant bendrą ateitį. 108-ojoje žinioje Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai popiežius Pranciškus dalijasi: „Istorija mus moko, kad migrantų ir pabėgėlių indėlis buvo labai svarbus mūsų visuomenių socialiniam ir ekonominiam augimui. Taip yra ir šiandien. Jų darbas, gebėjimas aukotis, jų jaunystė ir entuziazmas praturtina juos priimančias bendruomenes.“ Kiekvienas migrantas gali prisidėti prie gerovės kūrimo, bet visuomenė turi pripažinti kiekvieno naujo visuomenės nario vertę.

Pavyzdžiui, Eslamas yra savo darbą mylintis kirpėjas, tenorintis ramiai dirbti ir gyventi Lietuvoje. Tenorintis priminti visiems Lietuvos žmonėms, kad jis, kaip ir kiti pabėgėliai, atvyko ne lengvesnio gyvenimo ieškodamas: „Aš gyvenau turtingoje, tačiau nesaugioje šalyje. Labai myliu savo šalį, jos žmones ir kultūrą, tačiau žmogui reikia saugumo.“ Kaip ir dauguma migrantų, Eslamas ieško vietos, kurioje galėtų susikurti naują, šviesų gyvenimą. „Ką darytumėte jūs, jeigu gyventumėte šalyje, kurioje nesate saugūs? Šalyje, kurioje bet kuriuo momentu gali nutikti tragedija: jūsų vaikas pagrobiamas iš mokyklos, sesuo sužeidžiama vietiniame prekybos centre, tėvas žūsta tiesiog turguje… Aš visą savo gyvenimą praleidau pavojuje.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kaip teigia popiežius Pranciškus, migrantų ir pabėgėlių buvimas yra didelis iššūkis, bet kartu ir kultūrinio bei dvasinio augimo galimybė visiems. „Naujosios Jeruzalės gyventojai visada laikys plačiai atvertus miesto vartus, kad svetimšaliai galėtų įeiti su savo dovanomis“, – toliau drąsina popiežius. Šia mintimi dalijasi ir Eslamas su Tamaru, sakydami, kad jie nekelia pavojaus visuomenei, priešingai – nori jai pasitarnauti ir kurti ateitį kartu.

Parengė Lauryna Daukšaitė, VA Carito užsieniečių integracijos programos darbuotoja

Kurkime kartu!

Kodėl bernardinams yra svarbus skaitytojų ir rėmėjų indėlis?