Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2023 01 26

Donatas Puslys

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Įrašai nedega. Dega politinės karjeros

Publicistas Donatas Puslys. Pauliaus Peleckio / „BNS Foto“ nuotrauka

Ko krizinėje situacijoje, kai verda aistros, kai skubama žarstytis nuosprendžiais, tikėtumės ne tik iš politinių lyderių, bet apskritai iš žmonių, kurių balsas susilaukia atgarsio visuomenėje? Bent jau vieno paprasto dalyko – suvokimo, kad kiekvienas jų neatsakingas žodis gali tik dar labiau pakurstyti liepsnas ir prisidėti ne prie kilusios problemos sprendimo, o prie jos gilinimo. Tad prieš sakant būtina devynis kartus pamatuoti ir tik tuomet kirpti. Aišku, kyla klausimas, pagal kokį metrą matuojama?

Kai vieni galvoja apie teisinės valstybės principus, empatiją nukentėjusiesiems, apie bendrąjį gėrį, kiti tuo tarpu viską matuoja pagal trumpalaikius asmeninės naudos išskaičiavimus. Apie viską būtina pasisakyti, nors gal ir neturi ką pasakyti. Gal kartais pavyks išsukti kokią komunikacinę žinutę ir taip pagauti reitingo bangą.

Nestebina, kai tuo užsiima įvairiausio plauko populistiniai dariniai, kurie nuolat transliuoja žinias apie tai, koks sugedęs yra elitas, atvedęs į laikus, kai dar niekad nebuvo taip blogai, o jie yra pasirengę tapti gelbėtojais, žadėdami sugrąžinti praeitį, kokios niekada nebuvo, ar sukurti ateitį, kokios niekada nebus. Kiekviename žingsnyje mojuojantieji Konstitucija, besižarstantys skundais, kaip visi priešai ją trypia, staiga pamiršta joje įtvirtintą principą, kad asmuo yra nekaltas, kol jo kaltumas neįrodytas. Kam tie teismai, kai mes patys priimame nuosprendžius nykščio pakėlimu ar nuleidimu? O jei ir nuspręs teismas, kad kaltinimai nepagrįsti, tai kas iš to – juk liaudies sprendimas jau priimtas. Jei teismo sprendimas neatitinka liaudies tribunolo, vadinasi, teismas korumpuotas arba prokuratūra nemoka dirbti. 

Viena didžiausių populistų grėsmių yra ta, kad krizes jie išnaudoja taikydamiesi į esmines demokratijos gyvybingumo institucijas, nes, jų įsitikinimu, jos ne tik nėra svarbios, tačiau ir yra ligos priežastis, o vaistas yra gelbėtojas, kurio valiai turi netrukdyti jokie instituciniai barjerai. Kokie stabdžiai ir atsvaros, spaudžiam gazą iki dugno!

Kur kas labiau glumina, kaip populistine banglente reitingo bangą pagauti bando tie, kurie tariasi atstovaują tradicinėms partijoms, kurie teigia atstovaują brandžiai vakarietiškai politinei kultūrai. Aišku, šiame kontekste apskritai kyla klausimas – kas yra tradicinė partija? Ar terminas nurodo tik į tam tikrą politinio darinio gyvavimo laiką? Nemanau. Manau, kad kalbama čia ir apie tam tikrus politinio veikimo ir atsakomybės standartus, kurie ir skirtų juos nuo populistų.

„Kasdien į ateitį!“ – nuo rinkimų plakato skelbia viena iš kandidačių į sostinės merus. Savo feisbuko įraše – ne reklamoje, kuri vis dėlto pristatoma kaip politinė reklama – ji šokiruojančius kaltinimus, prokuratūros pareikštus Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, pabandė išnaudoti rinkimų kovai. O gal pavyks nokautuoti oponentus? Ir užsimojo. Aptarė klausimą, kas gi užkoduota vieno genuose, kitiems tuo tarpu uždraudė artintis prie mokyklų. Še tau ir liberalizmas, kai remiamasi samprata, jo žmogaus veiksmus lemia ne jo laisvas pasirinkimas, o genetika, kai kaltė yra nebe individuali, o kolektyvinė, pagal asociaciją. Užsimojo ir šovė sau į koją.

Suvokusi tai, o gal ir perspėta – esmės tai nekeičia – kandidatė pašalino minėtą įrašą. Vis dėlto įrašai taip lengvai kaip rankraščiai nedega. Atsirado jį išsisaugojusiųjų ir juo pasidalijusiųjų. Kad pasaulis matytų ir įvertintų kandidatę pagal jos žodžius. Nes darbų dar nėra, o po tokių pašnekėjimų, tikėtina, ir nebus.

Ko galėtume tikėtis iš prisišnekėjusios kandidatės? Bent jau tokios, kuri tariasi atitinkanti vakarietiškos politinės kultūros standartus. Mažų mažiausiai atsiprašymo ir galbūt pasitraukimo iš politinės kovos šiuose rinkimuose suvokus, kad žodžiai nėra tik įrankiai politiniam kapitalui krautis. Žodžiai turi ir pasekmių, už juos dera atsakyti. Iš minėtos kandidatės nei vieno, nei kito nesulaukėme. Ištryniau, tad problemos neliko, toliau lyg niekur nieko dalinuosi pažadais kasdien vesti rinkėjus į ateitį.

Mes kartais pernelyg naiviai įsivaizduojame, kad kartų kaita automatiškai panaikins tam tikras problemas, kurias kildiname iš sovietmečio palikimo. Kartais ateiname ir iki kraštutinumo, kai geras tik todėl, kad jaunas, kai savaimine vertybe tampa daryti ir kalbėti kitaip. Vis dėlto paaiškėja, jog esminė skirtis yra ne amžius ar patirtis, o gebėjimas ar negebėjimas prisiimti atsakomybę. Bent jau pripažinti klydus ir atsiprašyti. Politikas be atsakomybės yra politikas populistų stovykloje, kad ir kokia vėliava dangstytųsi. Įrašai nedega, dega politinės karjeros tų, kurie drąsūs žarstytis žodžiais, tačiau bailūs prisiimti atsakomybę ir pripažinti klydę.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien