Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 02 22

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Išleisti iki šiol neskelbti kardinolo Sigito Tamkevičiaus dienoraščiai

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Konstantino Karašausko nuotrauka

Atskira knyga išleistus iki šiol nepublikuotus kardinolo Sigito Tamkevičiaus dienoraščius „Priespaudos kovos ir nelaisvės metai“ istorikas Arūnas Streikus prilygina aštraus siužeto trileriui.

Kaip sako pats kardinolas, knygoje jis bandė kuo tiksliausiai parodyti 1968–1988 priespaudos ir kovos metus. Visa tai, ką skaitytojas užrašuose-dienoraštyje ras, yra faktai: vardai ir pavardės ne tik žmonių, kurie sovietmečiu kentėjo ir kovojo, bet ir vykdžiusių priespaudą arba talkinusių priespaudos nešėjams.

„Tikiu, kad išaušus Lietuvos laisvės rytui ne vienas iš paminėtų žmonių pasikeitė, kai kurie gal net padarė atgailą. Todėl nemeskime į juos pasmerkimo akmenų: nežmoniškos sistemos jie buvo sužeisti labiau, nei tie, kurie kentėjo ir kovojo“, – kviečia knygos autorius.

Slenkstis, nuo kurio prasidėjo budimas iš sovietinio letargo

Tiesioginių įvykių užrašus ir metraščių pavidalu suguldytus liudijimus Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ iniciatyva išleido Ateities leidybos centras.

Dienoraščio sutiktuvės rengiamos antrą Vilniaus knygų mugės dieną, vasario 25-ąją, 14 val. Litexpo parodų centro Konferencijų salėje 1.3. Knygos „Priespaudos kovos ir nelaisvės metai“ pristatyme dalyvaus pats kardinolas Sigitas Tamkevičius, šių metų Laisvės premijos laureatė sesuo Bernadeta Mališkaitė SJE, renginį ves klierikas Linas Braukyla. Pabendrauti su kardinolu ir „Kronikos“ bendražygiais knygų mugės dienomis bus galima 3 parodų rūmų salėje 3,09 numeriu pažymėtame Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ stende.

Minint „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metus, prasminga prisiminti žmones, vedusius mus į atgimimą ir taip jiems padėkoti.

Pasak istoriko A. Streikaus, kardinolo dienoraščiuose skaitytojas ras savotišką „Kronikos kroniką“, pamatytą ir surašytą tuomet dar tik jauno, drąsaus ir sumanaus kunigo, dabar – kardinolo Sigito Tamkevičiaus akimis.

„Žvelgiant iš saugaus pusės šimtmečio atstumo, XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžia Lietuvoje vis aiškiau matosi kaip slenkstis, kurį peržengus prasidėjo lėtas, tačiau nebeatšaukiamas visuomenės budimas iš sovietinės sistemos letargo“, – sako istorikas, pabrėždamas, kad ypatingą vaidmenį šiame procese atliko grupės aktyvesnių kunigų inicijuotas katalikų sąjūdis už tikėjimo laisvę.

Sunaikinus partizanus, okupantui liko tik vienas priešas

Ankstyvą 1972 m. pavasarį pasklido žinia apie geležinę uždangą įveikusį keliolikos tūkstančių tikinčiųjų pasirašytą memorandumą. Lietuvoje buvo pradėtas platinti savilaidos žurnalas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Tai visuomenės laisvėjimo procesui, istoriko žodžiais, suteikė naują kokybę.

„Beveik vienu metu pasireiškę keli drąsesni kultūrinio elito atstovų bandymai kvestionuoti sovietines viešojo (ne)kalbėjimo taisykles, rezonansiniai tėvo ir sūnaus Brazinskų bei jūreivio Simono Kudirkos mėginimai ekstremaliais metodais ištrūkti iš sovietinės vergijos ir netgi Romo Kalantos susideginimo išprovokuoti neramumai Kauno gatvėse, nors ir smarkiai supurtė visuomenę, tačiau, ko gero, taip ir būtų likę pavieniais protestais. Tuo tarpu „Kronika“ ir kiek vėliau susikūręs Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas atgijusiam visuomenės pasipriešinimui suteikė tęstinumą ir tvarumą“, – sako A. Streikus.

Penkiasdešimt metų trukusi sovietų okupacija ne tik išoriškai pavergė žmones. Buvo stengtasi pavergti ir jų dvasią. Kaip sako to meto įvykius fiksavęs kardinolas S. Tamkevičius, okupantas siekė mus pakeisti, kad taptume klusniais Kremliaus sraigteliais.

„Sunaikinus partizaninį pasipriešinimą okupantui liko tik vienas priešas – Bažnyčia ir jos žmonės, ypač dvasininkai. Okupantas suprato: kol Bažnyčia gyva, jam nepavyks pavergti žmonių dvasios, todėl visokiais būdais – grasinimais, baudomis, teismais, lageriais, verbavimu tapti KGB kolaborantais – bandydavo iki minimumo suvaržyti kunigų veiklą“, – sako kardinolas.

Pasak atsiminimų autoriaus, anuomet vienintelė reali pasipriešinimo priemonė buvo okupanto nusikaltimų viešinimas Lietuvoje bei laisvame pasaulyje. Dėl to 1972-aisiais gimė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, net 17 metų fiksavusi sovietinės valdžios bei jos talkininkų daromus nusikaltimus ir juos viešinusi Vakaruose.

Ses. Barnadetą KGB vadino Mediana: slapta istorija ne tik vaikams

Vaikams ir visai šeimai apie šį laiką bei „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų, slaptų platintojų, rėmėjų ir kitų bendražygių atkaklią kovą už tikėjimo, žodžio laisvę ir Lietuvos Nepriklausomybę pasakoja ir naujas leidinys „Kronika. Slaptos knygos istorija“. Grafinės novelės iliustracijose atkurtos to meto autentiškos detalės ir aplinka.

Kaip sako viena iš „knygos herojų – šių metų Laisvės premijos laureatė sesuo Benedikta Mališkaitė – knyga ne tik pamokanti, bet ir įkvepianti – šiandien ir toli į ateitį. „Pažadu, bus įdomu, – neabejoja ses. Bernadeta, KGB vadinta Mediana. – Liudiju, kad tai nesumeluota istorija, vienu metu ir aš su jais buvau.“

Kas bendro tarp Katalikų Bažnyčios kronikos ir Narnijos kronikos?

Ieškant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pėdsakų šiandieninėje Lietuvoje, septynmetis Lukas kardinolo Sigito Tamkevičiaus paklausė, kas bendro tarp šios ir Narnijos kronikos.

„Mes, kurdamos knygelę apie Katalikų Bažnyčios kroniką, supratome, kad Lietuva turėjo beveik 50 metų vaduotis iš sovietinio ledo gniaužtų, toji ledo karalienė buvo Melas ir Priespauda. Tik tiesa ir drąsa bei pasitikėjimas Dievu galėjo sugriauti ledo rūmus ir pamatyti, kaip iš jos telieka didelė vandens bala, šlapia vieta, kurią išdžiovina saulė. Tam reikėjo ne vieno Aslano, kuris rizikuotų dėl kitų. Tačiau ir šiandien kiekvieno vaiko širdelėje gyvena Liūtas, galintis nugalėti melą ir saugoti Lietuvą, kad joje niekada nebeiškiltų lediniai melo ir žmonių persekiojimo rūmai“, – sako knygos autorės. Su jomis ir viena iš slaptos istorijos herojų visi norintieji galės susitikti Knygų mugėje.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Antrą mugės dieną, vasario 25-ąją, penktadienį, 11 val. Jaunųjų skaitytojų salėje „Kroniką arba slaptą knygos istoriją“ pristatys ses. Bernadeta Mališkaitė, knygos autorės ses. Danguolė Gervytė, dailininkė Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė, renginį ves Matas Macevičius.

„Carito“ leidyklos „Artuma“ išleistą grafinę novelę visai šeimai „Kronika arba slapta knygos istorija“, kaip ir kardinolo Sigito Tamkevičiaus dienoraščius, bus galima rasti ir su „Kronikos“ žmonėmis pabendrauti 3 Litexpo parodų rūmų salėje 3,09 numeriu pažymėtame Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ stende.

Fondo „Bažnyčios kronika“ informacija

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.