Istorikas A. Streikus apie Baltramiejaus I vizitą: „Religiniame pasaulyje prasideda tektoniniai lūžiai“

Baltramiejus, Čmilytė — Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi I LR Seime Vilniuje 2023 m. kovo 22 d. Žygimanto Gedvilos / „BNS Foto“ nuotrauka

„Kad ir kaip banaliai skambėtų, tai tikrai istorinis vizitas“, – sako istorikas ARŪNAS STREIKUS komentuodamas Konstantinopolio Visuotinio patriarcho Baltramiejaus I trijų dienų viešnagę Lietuvoje kovo 20–23 dienomis.

Ortodoksų krikščionių vadovas lankėsi mūsų šalyje premjerės Ingridos Šimonytės kvietimu. Žinia, Maskvos patriarchatui priklausančią Lietuvos Ortodoksų Bažnyčią palikę kunigai patriarcho sprendimu perėjo į Konstantinopolio jurisdikciją ir jau keletą savaičių drauge su grupe pasauliečių švenčia liturgiją. Baltramiejaus I vizitas leidžia tikėtis, kad netrukus bus įsteigtas Konstantinopolio patriarchato administracinis vienetas – egzarchatas.

Pasak istoriko, Jo Šventenybės vizitas – istorinės svarbos ne vien dėl to, kad praktiškai pirmą kartą istorijoje Lietuvoje oficialiai lankosi Konstantinopolio patriarchas, neskaičiuojant anksčiau buvusių apsilankymų pravažiuojant. „Žvelgiant į priekį, matant dabartinę geopolitinę situaciją, šis apsilankymas reprezentuoja religiniame pasaulyje prasidedančius tektoninius lūžius“, – teigia A. Streikus.

Jis pabrėžia, kad keičiasi kelis šimtmečius egzistavusi situacija, susiklosčiusi po Konstantinopolio užėmimo (nuo XV–XVI amžiaus). Kai ligtolinis bizantinės krikščionybės centras dėl Osmanų, o vėliau ir Rusijos imperijos sustiprėjusios ekspansijos buvo nustumiamas į antrą planą. „Nuo tada turbūt ir prasideda rusų Ortodoksų Bažnyčios stiprėjimas bizantinės krikščionybės lauke“, – sako pašnekovas.

Istorikas Arūnas Streikus. Žygimanto Gedvilos / „BNS Foto“ nuotrauka

Šis vizitas, jo galva, yra tikrai drąsus poelgis, nes atvykstama į, kaip svečiai skelbia, rusų Ortodoksų Bažnyčios kanoninę teritoriją. Tai ir aiškus ženklas, kad Konstantinopolis apsisprendė aktyviau dalyvauti šiame lauke.

„Tai nėra labai nauja, bet pas mus buvo aiškiai išgirsta, kad Baltramiejus savo pasisakymu iš esmės diskvalifikavo Maskvos patriarchą Kirilą, – atkreipia dėmesį A. Streikus. – Kalboje neatsitiktinai užsimenama apie tai, kad Rusios Ortodoksų Bažnyčia tęsia dar XIX amžiuje kaip ereziją Ortodoksų Bažnyčioje pasmerktą etnofilitizmo tradiciją, kai bažnytinės struktūros kuriamos ne teritoriniu, o etniniu, tautiniu pagrindu. Ta visa „rusų pasaulio“ ideologija, kurią remia rusų Ortodoksų Bažnyčia, yra tos tradicijos atgarsis.“

Jis pabrėžė, kad patriarcho kalboje aiškiai nuskambėjo, kaip Konstantinopolis pozicionuoja save; kad karas Ukrainoje yra matomas per kultūrinio civilizacinio konflikto prizmę, kur Ukraina ir Lietuva yra atsidūrusios ties fronto linija.

Nors praktiškai dar nėra aišku, kiek tikinčiųjų išeis iš Maskvos patriarchatui pavaldžių bažnytinių struktūrų dėl sąžinės konflikto, yra vos penki dvasininkai, tačiau praktiškai dėl jų Baltramiejus leidžiasi į kelionę. „Prieš metus ar dvejus būtų buvę sunku tokius dalykus įsivaizduoti. Nežinome, kokie vyksta pokalbiai, kokie priimami realūs sprendimai dėl struktūrų steigimo, tačiau viešumoje nuskambėjęs sprendimas Lietuvoje steigti egzarchatą rodo gerokai į ateitį nukreiptus planus“, – mano A. Streikus.

Egzarchatas nėra laikinas administracinis vienetas ar vyskupija, jis yra katalikų metropolijos atitikmuo. „Tai, kad patriarchatas mato Vilnių kaip didesnės teritorijos centrą, rodo gana ambicingus planus“, – sako istorikas.

Matant tokią Maskvos patriarcho reakciją, ir regionui, ir platesniu mastu siunčiama žinia, kad Konstantinopolis yra kita alternatyva ortodoksams pasaulyje.

Ar nėra taip, kad patriarchas atvyko norėdamas paskatinti ir kitas regiono šalis pasekti Lietuvos tikinčiųjų ortodoksų pavyzdžiu? Kreipdamasis net į pačius Rusijoje gyvenančius ortodoksus?

„Nors tiesiai nepasakyta, tačiau labai aiškiai leista suprasti, kad Maskvos patriarchas diskvalifikavo save tokia laikysena, savo nepagrįstomis pretenzijomis ortodoksų pasaulyje užimti lyderio vaidmenį“, – įsitikinęs pašnekovas. Turimas omenyje ir kardomasis Maskvos patriarchato veikimas bendrai ortodoksų pasaulyje, tiek įvairių ekumeninių pastangų blokavimas, vetavimas. „Matant tokią Maskvos patriarcho reakciją, ir regionui, ir platesniu mastu siunčiama žinia, kad Konstantinopolis yra kita alternatyva ortodoksams pasaulyje“, – mano A. Streikus.

Mokslininko nuomone, Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje naujoji situacija nesudaro jokių ypatingų iššūkių. Bus įdomu stebėti, kaip vis dėlto reaguos tikinčiųjų ortodoksų dauguma, kiek bus pasitraukiančiųjų iš rusų ortodoksų parapijų. O tai leistų Konstantinopolio patriarchatui kurti sau pavaldžių parapijų tinklą.

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I LR Seime Vilniuje 2023 m. kovo 22 d. Žygimanto Gedvilos / „BNS Foto“ nuotrauka

Ortodoksai, stačiatikiai — Tarptautinė konferencija „Tarpkultūrinis ir religinis dialogas“ LR Seime Vilniuje 2023 m. kovo 22 d. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Istoriko vertinimu, šįkart patriarcho pozicija buvo ir gerokai aiškesnė nei anksčiau, labai proekumeniška: „Svarbus yra jo pasakymas, kad negali būti trečiosios Romos, nes nebuvo nei pirmosios, nei antrosios, yra tik viena amžinoji Roma. Jis minėjo civilizacinį konfliktą, karą traktuodamas kaip jo padarinį. Visa tai, man atrodo, atveria daugiau galimybių suartėti bizantinei Rytų krikščionybei ir katalikybei.“

Nors politikai, kaip paaiškėjo konferencijoje Seime, aiškiai įvardijo šio įvykio reikšmę, istorikas A. Streikus pasigedo adekvataus žiniasklaidos ir viešumos dėmesio. „Gal dėl to, kad žinia į viešumą iškilo tik visai priartėjus vizitui ir nebuvo spėta tinkamai pasiruošti, bet man atrodo, kad žiniasklaidos ir viešumos dėmesys buvo neadekvačiai mažas. Nenuvertinant popiežiaus Pranciškaus vizito svarbos, istoriniu požiūriu šis buvo gal dar svarbesnis“, – pabrėžia A. Streikus.

Perskaitei? Patiko? Prisidėk paremdamas

...pabaigai turime nedidelį prašymą: šį tekstą parašėme ir galėjome publikuoti tik Jūsų dėka. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, mūsų skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite Bernardinai.lt ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Jums gal tai bus tik neišgertas puodelis kavos ar arbatos kavinėje, o mums - didelė parama kasdien publikuojant tai, ką mėgstate ir norite skaityti. Iš anksto dėkojame už paramą!