2020 12 15

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Istorikė V. Kamuntavičienė: LDK laikais tapti vienuole buvo didelis prestižas

Vaida Kamuntavičienė
Prof. Vaida Kamuntavičienė. Jono Petronio nuotrauka

Šiemet Kauno miesto mokslo premija už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje skirta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesorei dr. Vaidai Kamuntavičienei, tyrinėjančiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bažnyčios istoriją ir mentaliteto istoriją.

„Man labai svarbu, kad buvo pastebėti ir įvertinti Kauno bažnyčių ir vienuolynų tyrimai, – tikina premijos laureatė. – Iškiliausi senamiesčio pastatai, matomi iš toli – bažnyčios. Jose gausu sukauptų meno vertybių, tačiau dar svarbiau, kad tai – sakrali erdvė, per amžius pripildyta įvairių skausmingų ir džiaugsmingų maldų. Tai ne šiaip susiklostę meno muziejėliai, bet vertybine prasme svarbūs statiniai, kuriuos analizuojant galima suvokti, kaip mąstė prieš mus gyvenę žmonės, kas jiems buvo reikšminga. Jaučiu prasmę atskleisti šių pastatų, už jų sienų vykusių gyvenimų istorines vertes šiuolaikinei visuomenei.“

Profesorė už palaikymą moksliniame darbe labiausiai yra dėkinga savo kolegoms: „Norėčiau padėkoti VDU Istorijos katedros kolegoms, Kauno istorijos centro darbuotojams ir kitiems Lietuvos mokslininkams – istorikams, menotyrininkams, kurie įvairialypės pagalbos dėka prisidėjo prie mano mokslinių tyrimų – vieniems esu dėkinga už nurodytas šaltinių signatūras, pasidalinimą jų kopijomis, kitiems – už kritišką patariamąjį žodį, padrąsinimus, diskusijas. Esu taip pat dėkinga Kauno miesto savivaldybei už šią iniciatyvą remti mokslą ir suaktualinti jo vertę. Labai svarbu, kad politikai nepamiršta mokslo, mokslininkams labai reikia jų paskatinimo.“

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bažnyčios istoriją tyrinėjanti profesorė V. Kamuntavičienė tikina šia tema susidomėjusi dar studijų metu lotynų kalbos paskaitose. Už sužadintą susidomėjimą ji sako esanti dėkinga VDU dėstytojui Sigitui Lūžiui. „Pamenu, dėstytojas skaitymui atnešė Kauno arkivyskupijos kurijos archyve saugomos XVII a. vizitacijos kopiją. Buvo be galo įdomu skaityti aprašymą, kaip atrodė bažnyčia XVII amžiuje, su kokiomis problemomis susidurta tuometinių parapijų gyvenime“, – pirmąjį pažintį su LDK Bažnyčios istorija prisimena profesorė.

Kaip pasakoja V. Kamuntavičienė, būtent tuo metu ji suvokusi, jog istoriškai ši tema yra primiršta. „Taip po truputį pradėjau skaityti dokumentus, o netrukus gimė pirmieji tyrimai, pirmieji straipsniai. Pastaraisiais metais pradėjau labiau gilintis į moterų vienuolijų istoriją – atlikau Kauno benediktinių, Krakių kotryniečių kompleksinius tyrimus, o šiuo metu užsiimu Kauno bernardinių istorijos rašymu“, – teigia šiųmetės Kauno mokslo premijos laureatė V. Kamuntavičienė.

Kauno bernardinių vienuolyno tvora
Kauno bernardinių vienuolyno tvora ir Švč. Trejybės bažnyčia (dabar – kunigų seminarija). Arūno Baltėno nuotrauka

Savo nagrinėjamos temos aktualumą profesorė pabrėžia siekiu parodyti, koks gyvenimas kadaise vyko už aukštų vienuolyno sienų. „Bažnyčios vaidmuo LDK visuomenėje buvo truputį kitoks negu šiandien. Šiais laikais neretai mums sunku įsivaizduoti, kaip mergina visam gyvenimui galėjo užsidaryti už aukštų vienuolyno sienų, absoliučiai atsisakyti bendrauti su pasauliečiais. Šiandien, nors ir turime vienuolių, (pavyzdžiui Kaune juk ligi šiol nuo pat XVII a. pradžios nepertraukiamai gyvena seserys benediktinės, kurios po kelių metų minės savo 400 m. jubiliejų), tačiau jos jau nebesilaiko tokių griežtų asketiškų papročių“, – pasakoja VDU istorijos profesorė.

„Noriu leisti šiuolaikinei visuomenei suvokti, kad gyvenimas už aukštų vienuolyno sienų nebuvo kankinamai neištveriamas, priešingai, atveriantis tam tikras prasmes, kurios buvo gerai suvokiamos ir patrauklios to meto visuomenei. Tuo metu paprastai būdavo daugiau norinčiųjų stoti į vienuolynus nei šie turėdavo galimybių priimti, tapti vienuole buvo didelio prestižo ir sėkmės reikalas“, – LDK laikų Bažnyčios reikšmę tuometės visuomenės gyvenime pabrėžia V. Kamuntavičienė.

Kauno Šv. Mikalojaus benediktinų bažnyčia
Kauno Šv. Mikalojaus benediktinų bažnyčia. Aurimo Švedo nuotrauka

Ne paslaptis, jog mokslininko kelias nėra lengvas – tenka susidurti su ne vienu iššūkiu. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės bažnyčios istoriją nagrinėjanti prof. V. Kamuntavičienė, akcentuodama savo darbo specifiką pastebi, jog LDK laikų tyrimai reikalauja nemenko pasirengimo. „Kad galėtų prakalbinti šaltinius, senosios istorijos tyrėjams, o ypač studentams, nemenku iššūkiu tampa išmokti senąsias lotynų, lenkų ir kitas kalbas“, – pastebi V. Kamuntavičienė.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kalbėdama apie mokslo populiarinimui kylančius iššūkius, profesorė išskiria ir tyrėjų savybę informaciją perteikti pernelyg moksliškai: „Kartais mums sunku atsitraukti nuo įtraukiančių tyrimų ir užsiimti mokslo populiarinimu.“ Tačiau čia pat ji pabrėžia pastebinti išaugusį visuomenės susidomėjimą ir istorinių tyrimų vertinimą. „Visuomenėje pastebime savotišką istorijos renesansą, jaučiame didelį poreikį „išaiškinti“ istorinius faktus, populiarėja ir istoriniai romanai. Štai kodėl istorikai šioje srityje yra nepamainomi – moksliniais tyrimais suteikiantys peno visuomenei, prisidedantys prie jos istorinės atminties formavimosi, savirefleksijos, netgi tam tikrų praeities traumų gydymo“, – pažymi profesorė V. Kamuntavičienė.

VDU informacija