2020 11 23

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

8 min

Įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Režisierius Nr. 1 – K. Kaupinis

Stovi su apdovanojimu.
Aktorės Rasa Samuolytė, Nelė Savičenko ir Indrė Patkauskaitė. Mariaus Žičiaus nuotrauka

Sekmadienio vakarą TV3 parodė solidžius nacionalinio kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“, kurie džiugino lietuvių kino kūrėjus ir žiūrovus po metų pertraukos.

Ceremonijai vadovavo ir laimėtojus skelbė kelių kartų televizijos ir kino veidai: Justinas Jankevičius, Sandra Daukšaitė-Petrulėnė, Gabija Jaraminaitė, Viktorija Streiča, Vytautas Rumšas, Nelė Savičenko ir Vladas Bagdonas. Jie – ankstesnių metų „Sidabrinės gervės“ renginių vedėjai.

Iš pradžių planuota surengti dideles iškilmes sostinės „Siemens“ arenoje, tačiau dėl įvestų ribojimų ir būtino saugumo užtikrinimo šventės koncepcija buvo pakeista, o ceremonija surengta mistifikuotame kino teatre, kurio salėje tebuvo vienui vienas žiūrovas. Jį – tipinį, viską priimantį ir komentuojantį per savo pasaulio matymą, įkūnijo humoristas Mantas Bartuševičius.

Po „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų tapo aišku, kad industrijos profesionalų vertinimu šių metų režisierius nr. 1 – Karolis Kaupinis. Jo debiutinis ilgametražis vaidybinis filmas „Nova Lituania“, pasakojantis apie utopinį, bet išmaniai sudėliotą planą sukurti atsarginę Lietuvą, šiais metais pelnė teisę pretenduoti į geriausio tarptautinio filmo nominaciją „Oskaro“ apdovanojimuose. „Sidabrinės gervės“ tapo puikiu pakilimo taku: „Nova Lituania“ triumfavo net šešiose kategorijose, tarp jų – geriausio 2020 metų filmo, scenarijaus autoriaus ir režisieriaus nominacijose.

Dėkodamas už geriausio filmo apdovanojimą K. Kaupinis pabrėžė, kad lietuvių kalboje nėra atskirties tarp dviejų žodžio „istorija“ reikšmių – mokslo (angl. „history“) ir pasakojimo (angl. „story“). „Galima sakyti, kad mūsų istorija ir susideda iš asmeninių istorijų. Bet žmogaus atmintis yra subjektyvi, tą patį laiką atsimename skirtingai, o istorija tarsi bando apibendrinti. Tas bandymas įsijausti, man atrodo, ir yra bendras visiems šioje kategorijoje nominuotiems filmams. Ir aš džiaugiuosi, kad laimėjo „Nova Lituania“, bet viliuosi, kad jos herojų pasirinkimai taip ir liks tik filmas“, – sakė K. Kaupinis.

Bendrystė – tai svarbiausia pamoka, kurios režisierius išmoko per pastaruosius kelerius metus. K. Kaupinis pasakojo, kad bet kuris pradedantis scenaristas būtinai prieina momentą, kai turi pasidalinti savo kūriniu su kitais, kurie galėtų perskaityti ir įvertinti iš šalies, įdėti savo talento ir širdies.

Stovi su apdovanojimais.
Režisieriai Karolis Kaupinis ir Marija Kavtaradzė. Mariaus Žičiaus nuotrauka
Stovi su apdovanojimu.
Režisierius Karolis Kaupinis. Mariaus Žičiaus nuotrauka
Su apdovanojimu.
Aktorė Rasa Samuolytė. Mariaus Žičiaus nuotrauka

Vienas daugiausia jį skaičiusių žmonių – prodiuserė Marija Razgutė. Bet gausybė kitų per tą laiką, kol aš jį rašiau, pasakė po sakinį, po žodį, reikšmingai patylėjo, kartais suraukta kakta klausė, ką aš bandau paaiškinti, – kalbėjo K. Kaupinis. – Režisuoji ne todėl, kad kažką pasakytum, o kad išsisakytum, išsikalbėtum. Todėl, kad galvoji, gal kažkas supras, kaip tu jautiesi. Kažkuriuo metu filmas pats pradeda režisuotis, aktoriai pradeda siūlyti pabaigą, apšvietėjas – kaip išspręsti dramaturginę duobę… Noriu padėkoti visiems žmonėms, kurie tą filmą pradėjo laikyti savu ir kas suprato, ką aš bandau pasakyti. Tas man įrodo, kad nesu vienas, kuris taip jaučiasi.“

Antraplaniai aktorės ir aktoriaus vaidmenys filme „Nova Lituania“ atskraidino „gerves“ Rasai Samuolytei ir Vaidotui Martinaičiui.

Aš labai gerai jaučiuosi laikydama rankose šitą gražų paukštį ir džiaugiuosi visa filmo „Nova Lituania“ sėkme. Man labai pasiekė, kad atsidūriau šalia tokių talentingų ir kūrybingų žmonių, kurie dirba atiduodami save, ir galiu pasakyti: aš tikrai laiminga“, – teigė R. Samuolytė praėjus kelioms minutėms po apdovanojimo.

Man atrodo, kai kuri vaidmenį, tai yra tiesiog kelionė, kelionė su tikėjimu. Tai yra tikinčiojo kelionė. Ir jeigu žmogus tiki ir leidžiasi į kelionę, jis vienokiu ar kitokiu būdu pasieks tikslą. Ką kelionė atneš – mes nežinome, bet tikime, kad įveiksime. Turbūt mes įveikėme kelionę“, – kalbėjo V. Martinaitis, scenoje padėkojęs, kad buvo įrašytas į „ornitologų būrelį“.

Sidabrinė gervė“ už geriausią kino dailininko darbą buvo skirta a. a. Audriui Damuliui. Šį apdovanojimą atsiėmė režisierius K. Kaupinis.

Filmas „Išgyventi vasarą“ (režisierė Marija Kavtaradzė) įveikė konkurentus žiūroviškiausio filmo – „Vox Populi“ – kategorijoje. Jame vieną pagrindinių vaidmenų sukūrusi aktorė Indrė Patkauskaitė buvo apdovanota „gerve“ už geriausią aktorės vaidmenį. „Tai buvo viena įsimintiniausių mano kelionių iš Vilniaus į Palangą, – dėkodama kolegoms šypsojosi ji. – Mano nuomone, tai labai geras filmas. Būtinai pasižiūrėkite. Ten keliami klausimai – jautrūs, dideli ir gilūs. Atrodo, kad keliais žodžiais supaprastinčiau esmę, bet tikiu, kad kiekvienas suras savo klausimus ir atsakymus.“

Aš manau, kad bet koks įvertinimas yra paskatinimas, o didžiausias paskatinimas – kai žmonėms įdomu, ką tu darai. Kai žmonės eina ir žiūri. Bet apdovanojimai irgi yra labai smagu. Turiu idėjų ateičiai, yra planų. Labai gerai, kai rankose – tiek apdovanojimų. Labai smagu, kad buvo proga ir komandai pasidžiaugti, pasidalinti, nors ir negalime atšvęsti šiuo laiku“, – kalbėjo režisierė M. Kavtaradzė.

Statulėlės.
Mariaus Žičiaus nuotrauka
Portretas.
Režisierė Rugilė Barzdžiukaitė. Mariaus Žičiaus nuotrauka
Stovi scenoje.
Režisierė Aistė Žegulytė ir prodiuserė Giedrė Burokaitė. Mariaus Žičiaus nuotrauka

Šių metų ceremonijos naujiena – „Žalioji gervė“. Specialaus apdovanojimo ryški statulėlė buvo pagaminta iš ekologinių medžiagų, o teikiama už filmą, kuris pabrėžia – neliesk, neįžeisk ir nekeisk to, kas yra sukurta gamtos, gyvenk harmonijoje su aplinka. Apdovanojimas atiteko filmo Rūgštus miškas“ kūrėjams.

Turbūt daugelis žinome tą keistą vietą Juodkrantėje ir šalia gyvenančią kormoranų koloniją. Tas reiškinys, natūraliai gamtoje susiklostęs, sukelia labai skirtingą žiūrovų – jais vadinu turistus – reakciją. Jie ateina į aikštelę ir tampa tam tikrais aktoriais filme, mes stebime juos kormoranų žvilgsniu. Tai, kokią įvairovę nuomonių jie išsako apie tą pačią vietą ir reiškinį, parodo, kokia nevienalytė rūšis esame mes patys, kokie įvairūs yra žmonės ir kaip galima skirtingai tą patį reiškinį matyti“, – apie filmą pasakojo režisierė Rugilė Barzdžiukaitė.

Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui skirta a. a. prodiuseriui Kęstučiui Petruliui, kuris kinui atidavė 40 metų. Prisiminimų filme apie jį pasakojo buvę bendražygiai – aktorius Vidas Petkevičius, režisieriai Audrius Stonys ir Janina Lapinskaitė, operatorius Algimantas Mikutėnas, prodiuseris Arūnas Stoškus.

Ilgametražis vaidybinis filmas „Izaokas“ pelnė dvi „Sidabrines gerves“. Operatoriaus apdovanojimą atsiėmęs Narvydas Naujalis sakė: „Labai džiaugiuosi už komandą, jos indėlis buvo didžiulis. Glaudus darbas su režisieriumi Jurgiu Matulevičiumi ir rezultatas, kuris atnešė apdovanojimą. Pamačius filmo premjerą, kuri įvyko Estijoje, Taline, ir pažiūrėjus jau pilną filmą kartu su žiūrovais neliko abejonių, kad filmas koks yra, toks ir turi būti. Aišku, tos medžiagos už kadro liko nemažai, bet manau, kad tas, kas labiausiai tarnavo istorijai, galiausiai pasiliko filme, o tai svarbiausia. Visiškai neišgyvenu dėl kadrų, kurie nepateko į galutinį filmo montažą.“

Izaokas“ atnešė „Sidabrinę gervę“ ir kompozitorių duetui – Agnei Matulevičiūtei ir Domui Strupinskui.

Jurgis (režisierius J. Matulevičius – aut. past.) sukūrė mūsų tandemą ir mes sukūrėme jam muziką – tokią, kokios jis norėjo. Labai malonu dirbti su režisieriumi, kuris yra muzikalus, jaučia vaizdą per garsą ir muziką. Tada labai malonu kurti“, – kalbėjo Agnė.

Aš norėčiau Jurgį pasveikinti, nes tai yra režisierius, kuris be kompromisų sugebėjo įgyvendinti savo viziją, o tokių kino kūrėjų mums labai reikia“, – sakė D. Strupinskas.

Portretas.
Aktorius Valentinas Novopolskis. Mariaus Žičiaus nuotrauka
Scena.
Mariaus Žičiaus nuotrauka
Portretas.
Aktorius Vaidotas Martinaitis. Mariaus Žičiaus nuotrauka

Prodiuseris Lukas Trimonis džiaugėsi sulaukęs „Sidabrinės gervės“ už geriausią bendros gamybos filmą „Olegas“ (Lietuva, Latvija, Belgija, Prancūzija). „Iš vienos pusės labai džiaugiuosi, bet iš kitos pusės šis projektas „Olegas“ – toks artimas širdžiai, ir toks pasisekęs kūrybiniame sumanyme – jau tai buvo didžiulis apdovanojimas, ir jis – pirmoje vietoje, o kad ir gervė atskrido – tai jau vyšnia ant torto, – pasakojo L. Trimonis. – Kalbant apie galutinį rezultatą, labai įdomu matyti, kaip tas filmas paveikia žiūrovą, su kuriuo tu asmeniškai neturi nieko bendro. Kokią gilią įtaką tas filmas turėjo tiems, kurie su tokiu gyvenimu susidūrę kaip Olegas realybėje. Kokios stiprios emocijos atsiveria žmonėse. Toks filmas gali būti kaip katalizatorius įvairiose situacijose.“

Už geriausią aktoriaus vaidmenį filme „Olegas“ buvo apdovanotas Valentinas Novopolskis. „Tai yra prieštaringi jausmai: lyg ir smagu iš vienos pusės, iš kitos – bijai pasirodyti nekuklus. Bet yra ir gražių dalykų. Pavyzdžiui, pirma „gervė“, kurią aš gavau 2014 metais, sulūžo! Ir sulūžo, rodos, likus mėnesiui iki dienos, kai paaiškėjo, kad „gervių“ nebebus. Labai simboliškas dalykas, ir dabar štai turiu naują, labai smagu. Mama apsidžiaugs“, – šypsojosi geriausias metų aktorius.

Tris „Sidabrines gerves“ pelnė dokumentinio filmo „Animus animalis“ kūrėjai. Geriausio šioje nominacijoje filmo priešaky dirbęs duetas – Aistė Žegulytė ir Giedrė Burokaitė – už ceremonijos durų spinduliavo džiaugsmą: „Norisi klykti kaip gervėms, kurios išskrenda ir štai vėl parskrenda. Tikrai labai smagu, tai išties yra paskatinimas, suteikiantis pasitikėjimo savimi, stiprybės, kai būna sunku. O sunku vis tiek būna dokumentiniame kine. Dokumentika visąlaik stebina. Filmuodami mes nieko neišsinešėme iš gamtos, užtat žvėrys išsinešė mūsų „GoPro“ kamerą. Gal kažkur pelkėse filmuoja toliau.“

Už darbą šiame filme „Sidabrine gerve“ buvo apdovanotas garso režisierius Jonas Maksvytis. „Fantastiškai jaučiuosi. Jau daug metų praėjo, kai buvo įteikta vienintelė gervė autorių kolektyvui už geriausią garsą. Iki šios dienos garsas nebuvo išskirtas „gervių“ nominacijose. Ir dabar, kai vėl sugrįžo šita nominacija, matyti gausų kolegų būrį ekranuose, būti tarp jų, gauti šitą „gervę“ yra labai geras jausmas“, – kalbėjo J. Maksvytis.

Labai keistas laikas, bet įsimintinas. Keista atsiimti apdovanojimus, ateiti į tuščią salę, siurrealistinis jausmas visiškai, bet labai malonu, dėkui, – gavęs „gervę“ už geriausią montažo darbą filme „Animus animalis“ kalbėjo montažo režisierius Mikas Žukauskas. – Ketverius metus truko procesas, tai dar ir dėl to smagus toks įvertinimas, daug darbo įdėta. Apdovanojimai nėra svarbiausias dalykas, bet kažkoks taškas. Smagu, kad pastebėjo, vaidybinio ir dokumentinio filmo montažas labai skiriasi. Jeigu vaidybiniame yra keli milijonai galimybių sumontuoti, tai dokumentiniame – keli milijardai.“

Trumpametražio filmo kategorijoje nugalėjo filmas „Kolektyviniai sodai“. Apdovanojimą atsiėmę Viktorija Seniut ir Vytautas Katkus džiaugėsi, kad ir tokiomis sąlygomis „Sidabrinė gervė“ įvyko ir jie galėjo būti įvertinti už darbą. Filmas, pasakojantis apie karštą vasaros dieną įvykstančius tėčio ir sūnaus santykius kolektyvinių sodų fone, Vytautui ir Viktorijai leido pasitikrinti, kad svarbiausia yra draugystė. Prodiuserė ir režisierius – pažįstami nuo mokyklos laikų. Tikėtina, kad tai – ne paskutinis jų bendras darbas.

Geriausio animacinio filmo kategorijoje laimėjo „Žonglierius“. „Gervę“ spausdamos rankose Skirmanta Jakaitė ir Agnė Adomėnė sakė, kad tai – labai brangus apdovanojimas, pats geriausias. „Viskas gimsta Skirmantos galvoje, jos viduje, visi personažai labai asmeniški, tai – labai stiprus autorinis darbas. Džiaugiuosi, kad įvertintas milžiniškas darbas, kurį ji padarė. Raginu visus pasižiūrėti filmą legaliose platformose“, – sakė A. Adomėnė.

Man atrodo, tai filmas apie vienatvę ir apie kontaktą. Ar norą, siekį kontaktuoti. Ir dabar tai – ypač aktuali tema, kai mes visi uždaryti tiesiogine prasme savo kambariuose. Filme lygiai taip pat kiekvienas personažas uždarytas savo dėžutėje, ir tai labai susiję su mūsų dabartiniu gyvenimu“, – kalbėjo Skirmanta.

Statulėlės.
Mariaus Žičiaus nuotrauka
Portretas.
Aktorė Rasa Samuolytė

Sidabrinės gervės“ Atrankos komisija vienbalsiai nusprendė, kad šiais metais geriausios profesinės meistrystės apdovanojimo ypač verti virtualios realybės filmo „Angelų takais“ kūrėjai Kristina Buožytė ir Vitalijus Žukas.

Man tai tikrai buvo netikėta. Labai smagu sulaukti pripažinimo, nes tai buvo mūsų pirmas darbas, ir mes tikrai įdėjome daug meilės, laiko, daug eksperimentavome“, – kalbėjo Kristina.

Praleidome prie filmo dvejus metus, paprasta nebuvo, ir tikrai įdėjome daug darbo. „Angelų takais“ buvo parodytas Nacionalinės dailės galerijoje, ir bilietai dingdavo per pusę valandos. Labai tikimės rasti būdą, kad daugiau žmonių galėtų tai pamatyti. Formatas labai padeda pasinerti į kūrinį, bet tuo pat metu sudėtinga pasiekti žiūrovą, nes vienoje vietoje jį gali pažiūrėti tik vienas žmogus“, – virtualios realybės niuansus paaiškino V. Žukas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Sidabrinės gervės kiaušiniu“ buvo apdovanoti du studentų darbai. Geriausiu 2019 metų filmu šioje nominacijoje pripažinta juosta „Nacionalinės premijos laureatų vaikai“ (režisierė Kamilė Milašiūtė), o 2020-ųjų metų – „Šeima“ (režisierius Titas Laucius).

Labai faina, kad buvo nominuoti tokie geri filmai ir tai padarė šį apdovanojimą reikšmingą, Tai buvo studijų metu sukurtas filmas, bet scenarijus ir filmo idėja gimė kaip pratimas mums dirbant su paaugliais. Po to pati baigiau magistro studijas, pamaniau, kad tą scenarijų būtų galima adaptuoti ir padaryti baigiamąjį darbą“, – kelionę iki „Sidabrinės gervės kiaušinio“ prisiminė K. Milašiūtė.

Kas toliau? „Gervė“ ir ilgametražis filmas. Manau, po kelių metų paaiškės. Tikimės, grįžti su „gerve“, būtų jėga“, – kalbėjo T. Laucius.

Visą apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ įrašą artimiausiu metu bus galima pamatyti tv3play.lt.

Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ rengėjų informacija