2022 01 26

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

J. Miltono „Prarastasis rojus“ lietuviškai – kalbai, kultūrai, literatūrai

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotrauka

Johno Miltono knygos „Prarastasis rojus“ vertimas į lietuvių kalbą – įvykis lietuviškajame literatūros pasaulyje. Bene didingiausia anglų kalba parašyta epinė poema, gretinama su Homero ir Vergilijaus kūriniais, artima Dantės „Dieviškajai komedijai“, anglų literatūroje pelnanti poetui vietą šalia Williamo Shakespeare'o, versta 300 kartų ne mažiau kaip į 57 kalbas, lietuviškai prabyla vertėjo Liongino Pažūsio dėka.

Ši knyga – tai poemos rinktinių ištraukų tekstas, pirmasis leidinys, lietuvių kalbos poetiškumo galių raktu atveriantis duris į įspūdingą, dramatišką J. Miltono „Prarastojo rojaus“ pasaulį. Daugiau kaip prieš 350 metų genialaus „aklojo regėtojo“ sukurtose ir artimiesiems padiktuotose eilutėse mūsų mąslus skaitytojas ir šiandien ras peno ir prasmingai minčiai, ir lakiai vaizduotei. Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, dailininkė – Deimantė Rybakovienė. 

Johnas Miltonas (1608–1674) – poetas, poliglotas, didelės erudicijos publicistas, Anglijos revoliucijos laikotarpio visuomenės veikėjas, rašęs ir skelbęs savo kūrybą angliškai ir lotyniškai. Poetas laikomas viena didžiųjų anglų baroko literatūros figūrų, o jo kūriniai – anglų literatūros ir kultūros lobiu. 

„Prarastasis rojus“ (Paradise Lost, pirmąkart išspausdintas 1667 m.), kurį J. Miltonas parašė brandžiaisiais gyvenimo metais, atitolęs nuo politinės veiklos, gyvendamas nuošaliai ir jau būdamas aklas. Sudėtingas ir prieštaringas, pasaulinę literatūrinę šlovę autoriui pelnęs kūrinys pagrįstas bibliniais motyvais, bet kartu aprėpia kone visą žmonijos patirtį – karus, meilę, religiją, dangų, pragarą, kosmosą, gėrio ir blogio kovą, žmogaus siekį žinoti, laisvės troškimą.

Šią poemą J. Miltonas rašė kelerius metus, o vertėjai, apsiimdami ją versti, anot L. Pažūsio, kartais prašosi antro gyvenimo. Suskaičiuota, kad ji buvo versta 300 kartų į ne mažiau kaip 57 kalbas. Yra 18 jos vertimų į prancūzų k. (anksčiausias – 1729 m. „elegantiška“ proza, o paskiausias – 2001 m. nerimuotomis eilėmis), į vokiečių k. ji yra išversta proza, pentametru ir hegzametru. Ją galima skaityti „išverstą“ ir į dabartinę norminę (net ir supaprastintą) anglų kalbą proza ar eilėmis.

Nors gausiai verstas, J. Miltono šedevras yra retokai skaitoma knyga. Didžiulis eiliuotas epinis kūrinys su šiandieniams skaitytojams neįprasta religine leksika, mitinėmis, to meto astronominėmis ir istorinėmis geografinėmis detalėmis bei retorinėmis vingrybėmis nėra populiarus skaitinys. Viena svarbiausių priežasčių – kūrinio apimtis (per 11 500 eilučių). Be to, šiandien leidžiamam vertimo tekstui reikėtų gausybės komentarų ir paaiškinimų (be to neapsieitų ir šiandieninis rimtas originalo leidimas). Tad siekdama J. Miltono poemą sugrąžinti šiuolaikiniams skaitytojams, 2017 m. garsi leidykla „Faber and Faber“ išleido Johno Carey parengtą sutrumpintą arba, kaip rašo recenzentai, dviem trečdaliais apgalvotai apkarpytą ir labiau kondensuotą poemos tekstą (su trumpais jungiamaisiais komentarais) „The Essential Paradise Lost“.

Vertėjas Lionginas Pažūsis. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotrauka
Knygos viršelis

Vis dėlto vertimą į lietuvių k. atlikti ėmęsis Lietuvos vertimo mokyklos legenda ir autoritetas doc. dr. Lionginas Pažūsis neseka minėtuoju trumpintu „Faber and Faber“ variantu – pateikia savąjį. Štai kaip jis apibūdina savo pasirinkimą: „Ėmęsis Miltoną versti į lietuvių kalbą jau bebaigdamas aštuntą dešimtį, matau, kad turbūt per vėlai šį darbą pradėjau, kad galėčiau tikėtis suspėsiąs jį ištisai visą iki galo užbaigti ir, kruopščiai prirašęs pilnas puslapių paraštes komentarų, paskelbti. Todėl čia pateikiamas „Prarastojo rojaus“ esminis sutrumpintas tekstas kaip nuosekliai einančių ir trumpais komentarais jungiamų, beveik keturių tūkstančių eilučių ištraukų seka, gana plačiai ir reprezentatyviai atskleidžianti šio poezijos šedevro ir jo neprilygstamo genialaus kūrėjo vaizduotės horizontus. Miltono tekstas lieka neadaptuotas, poemos struktūra išlaikyta, poezijos muzika skamba autentiškai.“ 

Kaip sako vertėjas, tokio darbo imtis paskatino du motyvai: „tikėjimas, kad to reikia lietuvių kalbai, kultūrai, literatūrai, ir vertėjo prigimtis – negalėjimas susilaikyti neversti to, kas tampa iššūkiu ir ypatinga proga pajusti meninį malonumą, kaip gimtoji lietuvių kalba skinasi kelią prie pasaulinės literatūros lobių.“ 

Kelios L. Pažūsio verstos poemos ištraukos buvo skelbiamos jo sudarytoje poezijos rinktinėje „Klasikinės anglakalbės poezijos perlai“ ir žurnale „Metai“, tačiau patrumpinta visos poemos versija – rinktinės jos dalys, kurios sudaro esminį sudėtinį tekstą, Lietuvos skaitytojams pristatoma pirmą kartą.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos informacija

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien