2021 12 15

Simonas Bendžius

bernardinai.lt

Klausymosi ir skaitymo laikas:

55 min.

J. R. R. Tolkieno „Silmariljonas“ – užburiantis ir turtingas pasaulis

J. R. R. Tolkieno „Silmariljonas“, lietuviškojo 2021 m. leidimo viršelio fragmentas (autorius – Agnius Tarabilda). Leidyklos „Alma littera“ iliustracija

Džiugi žinia fantastikos gerbėjams: po 12 metų pertraukos „Alma littera“ lietuvių kalba vėl išleidžia legendinį anglų rašytojo Johno Ronaldo Reuelo Tolkieno kūrinį „Silmariljonas“ – knygą, kuri pasakoja tūkstančių metų istoriją nuo pasaulio sukūrimo iki Galios žiedo sunaikinimo.

Labiausiai rašytoją išgarsino jo parašyta „Žiedų valdovo“ trilogija; šiais laikais daugelis mūsų bent jau esame matę režisieriaus Peterio Jacksono filmus. Tačiau „Silmariljonas“ (kurį Tolkieno sūnus Christopheris išleido jau po tėčio mirties) yra neatsiejamas nuo „Žiedų valdovo“ – šiuos du kūrinius galėtume palyginti su Senuoju ir Naujuoju Testamentais. Senasis Testamentas padeda suprasti Naujojo svarbą, aprašomus įvykius, žmonių pasisakymus ir, galiausiai, Jėzaus misiją, o „Silmariljonas“, pasakodamas apie įvykius, nutikusius prieš „Žiedų valdovą“, pastarąjį atskleidžia naujomis spalvomis ir prasmėmis.

Kita priežastis, kodėl verta imti į rankas „Silmariljoną“ – 2022 m. rugsėjį „Amazon Prime“ pradės rodyti, ko gero, visų laikų patį laukiamiausią TV serialą darbiniu pavadinimu „Žiedų valdovas“. Ko iš jo tikimasi (o tikimasi labai daug), galite skaityti čia ir čia. Serialas pristatys istoriją, Viduržemės pasaulyje vykstančią Antrajame amžiuje („Žiedų valdovo“ knyga – Trečiojo amžiaus istorija). Apie tai rašoma „Silmariljone“. Patikėkit, veiksmo ten tikrai yra įdomaus ir įspūdingo. Tad gruodžio pabaigoje knygynuose pasirodysianti knyga bus pati geriausia proga susipažinti su Nūmenoro karalyste, gražuolio Saurono klastomis ir Galios žiedo atsiradimu.

„Bernardinai.lt“ tinklalaidės pašnekovai – draugijos „Tolkien Lietuva“ nariai Kastytis Zubovas ir Eglė Jasevičiūtė bei leidyklos „Alma littera“ leidinių vadovė Vitalija Maksvytė. Minėtoji draugija prisidėjo prie atnaujinto knygos pasirodymo – peržiūrėjo senąjį vertimą (vertėjas – Leonas Judelevičius) ir kitaip konsultavo leidyklą. Tad ir kalbamės apie tai, kas naujo laukia šįkart – ir kuo žavus mūsų minimas Tolkieno kūrinys.

Eglė Jasevičiūtė. Asmeninės feisbuko paskyros nuotrauka

„Pirmiausia tai yra be galo gražiai parašyta knyga, ir aš labai džiaugiuosi lietuvišku vertimu. Tai labai turtingas, gražus, poetiškas tekstas, – sako E. Jasevičiūtė. – Pasaulis, kurį mes matom ir mylim „Žiedų valdove“, yra toks įtraukiantis, toks turtingas, kad matai, jog visi griuvėsiai ar gyvenvietė, kurioje herojai lankosi, turi senas senas šaknis. „Žiedų valdovo“ knygose ar filmuose sutikdamas tautas ar padermes, jauti, kad už jų visų yra turtinga, daug sluoksnių turinti kultūra. O „Silmariljonas“ leidžia jas pažinti ir pamatyti visai naujomis spalvomis.

VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto doc. Kastytis Zubovas. E. Kurausko / naujienos.vu.lt nuotrauka

Elfai „Žiedų valdove“ yra vos ne angeliškos būtybės – labai išmintingi, dori ir teisūs,  o „Silmariljone“ pamatai, kokį kelią elfų padermė turėjo nueiti, kad pasiektų tokį lygį, kokių klaidų turėjo padaryti, kokiais klystkeliais turėjo vaikščioti.“

„Tolkien Lietuva“ prezidentas Kastytis Zubovas priduria keletą detalių: „Žiedų valdove“ yra scena, kurioje Aragornas vieną vakarą uždainuoja baladės apie Bereną ir Lutijeną ištrauką. Hobitai jo klausia, apie ką šita daina. Ir jis trumpai užsimena, kad tai yra apie senovės žygdarbius ir herojus. Ir tai yra viena iš „Silmariljono“ istorijų, viena iš labiausiai išbaigtų legendų – apie pasipriešinimą didžiausiam blogiui ir apie tai, kaip meilė, ryžtas ir noras būti kartu gali įveikti net ir pragaro baisumus.

Kitoje „Žiedų valdovo“ vietoje (yra ir filme) matome įsimenančią sceną, kur Frodas su Semu eina į Mordorą. Semas kalba apie „senovės istorijas“, apie herojus ir žygdarbius – ir galbūt kada nors ir jiedu taps tų istorijų dalimi. Tai va, tos „istorijos“ būtent ir yra „Silmariljone“, – sako K. Zubovas.

Vitalija Maksvytė. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Alma littera“ atstovė V. Maksvytė pasakoja komišką istoriją, kaip prasidėjo leidyklos bendradarbiavimas su „Tolkien Lietuva“ draugija: „Viskas prasidėjo nuo „Žiedų valdovo“ viršelių [knyga naujai perleista 2020 m.]. Kai išleidom knygą, feisbuke pamatėm Kastyčio komentarą, kad viršeliuose parašyti elfiški šriftai yra beprasmiai, raidės supainiotos. Mūsų dailininkas Agnius Tarabilda yra labai smulkmeniškas gerąja prasme, jis sužiūri visas detales – tad bendradarbiaudamas su Kastyčiu jis pakeitė viršelius ir ištaisė klaidą.

O kai buvo nutarta perleisti „Silmariljoną“, leidykla iš karto kreipėsi į Kastytį ir draugiją, paprašyta bendradarbiauti, kadangi ryšys jau buvo užmegztas. Man atrodo, buvo tikrai labai daug dirbta, ir esame dėkingi draugijai – nes ne tik viršelis, bet ir vardai, vietovardžiai buvo taisyti.“

Apie tai daugiau – naujausiame tinklalaidės įraše:

Tinklalaidėje išgirsite:

0:00 – Įžanga;

3:14 – Kelios priežastys, kodėl verta skaityti „Silmariljoną“;

10:23 – Žavios ir kietos moterys „Silmariljone“;

14:09 – Apie naująjį knygos leidimą (ir kaip su tuo susijusi „Tolkien Lietuva“);

24:20 – Ką apie J. R. R. Tolkieno pasaulį pasakoja naujasis knygos viršelis;

27:08 – Kokie pokyčiai, palyginti su senuoju leidimu;

34:31 – Tolkieno jautrumas kalbai ir rekomendacijos vertėjams;

37:57 – Kaip knyga atrodys rankose;

40:32 – Ar sulauksime naujojo „Žiedų valdovo“ vertimo;

43:31 – O ar lietuvių kalba pasirodys ir kita Tolkieno kūryba?

47:27 – Kaip skaityti „Silmariljoną“?