2021 12 08

XFM radijas

Klausymosi ir skaitymo laikas:

35 min.

Jauni, susituokę ir apsisprendę būti misionieriais

Gabrielė ir Arnas Valentukoniai. Thelivingjourney.com nuotrauka

XFM radijo laidos „Jaunimo kodas“ (ved. Lukas Valeika) svečiai – jauna sutuoktinių pora ARNAS (20) ir GABRIELĖ (21) VALENTUKONIAI, sukantys savo gyvenimą misionierystės kelio link. Pora pasakoja apie savo tikėjimo bei santykių pradžią, studijas Biblijos institute Vengrijoje ir viziją, kaip būtų galima tarnauti Lietuvoje baigus mokslus.

Tikėjimo kelionės pradžia

Arnas augo netikinčioje šeimoje, tačiau paauglystėje, susidūręs su egzistenciniais klausimais, atsakymą į juos rado vienoje vasaros stovykloje, kuomet pastorius pasidalino Evangelija ir Arnas suprato, kad gyvenimo prasmė – šlovinti Dievą.

Gabrielės istorija skiriasi – ji kaip tik augo krikščioniškoje katalikų šeimoje. Vienu metu mama pradėjo lankytis protestantų Bažnyčioje, tad Gabrielė prisijungdavo tiek prie mamos, tiek kartu su tėčiu eidavo į katalikų Mišias. Kiekvienoje bažnyčioje ji susirado draugų, dėl to ir būdavo smagu, tačiau paūgėjus ji ėmė pastebėti, kaip kiekviena Bažnyčia yra priešiškai nusiteikusi kitai, tad mergina suglumo: kas yra krikščionybė ir Bažnyčia, jei Dievas yra vienas, o krikščionys – susiskaldę?

Gabrielė ėmė abejoti Dievo egzistavimu. Viskas pasikeitė 2015 m., kuomet ji nuvažiavo į krikščionišką stovyklą „Discovery Camp“. Kitaip nei Arnas, kuris atrado Kristų tiesiogiai per Evangeliją, Gabrielė įtikėjo pamačiusi visiškai atsidavusius Dievui žmones, kurie gyvena ir tarnauja Jam bei rodo tą meilę kitiems. Mergina padarė išvadą, kad tai ir yra krikščionybė: „Tai nėra tiesiog ėjimas į vieną ar kitą bažnyčią, bet tai yra atsidavimas ir savo gyvenimu tarnavimas Jam, tai yra asmeninio santykio su Juo statymas.“

Pažinties pradžia

Jaunuoliai susibičiuliavo, kai Gabrielė kartą per mėnesį pradėjo vykti iš Kauno į Vilniuje esančios bažnyčios jaunimo grupelę, į kurią vaikščiojo Arnas. Pabendravę jie suprato turintys daug panašumų, pavyzdžiui, kad abu nusprendė sekti Kristumi tos pačios stovyklos metu. Praėjus pusei metų nuo susipažinimo pradžios, Arnas ir Gabrielė pradėjo draugauti. Po dvejų metų draugystės jie nusprendė tuoktis. Kadangi pora neturėjo daug finansų, jie sugalvojo pigų būdą, kaip įsigyti vestuvinius žiedus – jie paėmė 50 centų monetą, išgręžė skylę ir kalė 8 valandas.

Kai pora susituokė, Arnas buvo dvyliktokas, o Gabrielė – pirmo kurso studentė. Ji nusprendė išstoti iš savo studijų, ir kartu pora ėmė galvoti, kaip galėtų įprasminti savo pirmus santuokos metus investuodami į santykius su Dievu ir pažindami Bibliją dar labiau. Jie sužinojo apie Biblijos institutą Vengrijoje ir būtent praeitus metus ten praleido, nepaisydami patirto aplinkos spaudimo.

Biblijos studijos Vengrijoje

Pirmaisiais metais studentai studijavo Bibliją ir jos kontekstus, teologijos paskaitas. Kiekvieną savaitę atvažiuodavo naujas dėstytojas, pasakodavo apie vieną iš Biblijos knygų, o kitos savaitės pradžioje laukdavo atsiskaitymas iš to, ką išmokai. Studentai buvo iš viso pasaulio ir jų amžius – įvairus. Viena iš priežasčių yra ta, kad skirtingose šalyse amžius, kuomet baigi mokyklą, yra kitoks. Pavyzdžiui, Biblijos institute mokėsi viena 17 metų mergina iš Kanados, kuri jau buvo antro kurso studentė. Tai pat buvo tokių, kuriems 30–40 metų. Visgi amžiaus vidurkis, kaip spėtų Arnas ir Gabrielė, būtų 25-eri.

Nors pora pripažįsta, kad bendruomenė, susikūrusi Biblijos institute, yra nuostabi, vis dėlto kartais buityje pasireikšdavo tam tikra trintis tarp žmonių. Studentai gyvena bendrabutyje po 8 viename kambaryje (Arnas ir Gabrielė, kaip sutuoktiniai, gyveno atskirai). Vienas iš kultūrinių skirtumų, matomų buityje, yra tai, kad amerikiečiai yra įpratę prie kondicionierių namuose ir jiems tai, kad reikia atidaryti langą kambariui pravėdinti, atrodo labai keista. Vis dėlto nėra to blogo, kas neišeitų į gera – studentai išmoksta pamilti kitus, išaukštinti jų poreikius, kas jiems padės tarnaujant Dievui misijose ateityje.

XFM radijo laidos „Jaunimo kodas“ vedėjas Lukas Valeika ir sutuoktiniai Arnas ir Gabrielė Valentukoniai. XFM radijo nuotrauka

Gegužę baigiasi mokslo metai, o tada kiekvienas studentas turi atlikti 2 mėnesių praktiką. Dėl pandemijos Arnas ir Gabrielė nusprendė likti Vengrijoje ir ten tarnavo 8 savaites, tarp kurių 3 buvo skirtos pasiruošimo darbams, Word of Life tinklo stovyklose. Kiekvienas vadovas gaudavo tik 1 pasirinktą poilsio dieną per savaitę, kurią juokais vadindavo šabu, nes tik tuomet galėdavo atsipūsti. O krūvis buvo milžiniškas – pamainose būdavo apie 150 vaikų, kurie atvykdavo sekmadienį ir išvykdavo šeštadienį.

Su jais dalintasi Evangelijos žinia, tiesa, reikėjo perlipti per kalbos barjerą. Pavyzdžiui, Gabrielė dalinosi, kad stovyklos metu ji buvo anglų kalbos mokytoja ir mokydavo vaikus 2 kartus per dieną. Vengrijoje anglų kalba nėra plačiai vartojama, dėl to net su paaugliais buvo sunku susikalbėti. Tačiau ji mato ir pozityvų aspektą – patirtis mokė nuolankumo, kantrybės. Stovyklų ciklas pradedamas su mažiausiais vaikais nuo 7 iki 10 metų, vidurinės savaitės skirtos vaikams nuo 11 ir 14 metų, o paskutinė – 15–19 metų jaunimui. Programos minimaliai skyrėsi – sakykim, yra nurodoma kokia nors sporto šaka, į kurią buvo labiau orientuojamasi, viena savaitė net buvo skirta kurti rankdarbius, taigi pagal tai vaikai gali pasirinkti, į kurią savaitę jie norėtų atvykti.

Būtent savaitė, skirta rankdarbiams, Gabrielei pasirodė lengviausia, nes ji už juos ir buvo atsakinga, o jai kurti rankdarbius be galo smagu. Arnas buvo atsakingas už garso režisūrą šlovinimo bei susitikimų metu, bet taip pat dirbo prie ūkinių darbų. Visas penkias savaites temperatūra buvo per 30 laipsnių, o veiklos vykdytos lauke, tad oras, Arno požiūriu, buvo kaip dar vienas iššūkis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Pirmaisiais metais Biblijos institute pora susipažino su žmonėmis iš Lotynų Amerikos, kurie dalijosi savo pastebėjimu, jog nors jų žemyne šalys yra skurdžios, ten Evangelija plačiai sklinda. Atvykę į Vengriją jie suprato, kaip Europa nutolo nuo tikėjimo ir kad dabar Europos šalims reikia misionierių. Tai buvo dar didesnis paskatinimas Arnui ir Gabrielei, kad jie taptų misionieriais gimtojoje Lietuvoje. Dėl to jie nusprendė pasilikti Biblijos institute antrus metus, kurie būtų skirti profesiniam pasiruošimui, nors tai nėra privaloma.

Jaunuoliai trokšta po šių metų vykti į mažesnes Lietuvos gyvenvietes, kuriose dėl bažnyčių ir bendruomenių stygiaus yra per mažas Evangelijos žinios pasiekiamumas, ir tarnauti jaunimui, nes, kaip patys sako, tai buvo geriausias dalykas jų gyvenime – kad prieš 5 metus juos atrado Kristaus meilė.

Daugiau apie Arno ir Gabrielės misionierystės kelionę galite sužinoti apsilankę svetainėje  https://thelivingjourney.com/lt/.

Parengė Kamilė Laučytė