Jaunimo sielovados forumas: įsikvėpti, sustiprėti bei sulaukti praktinių patarimų

Forumą pradėję šv. Mišiose, dalyviai išgirdo pirmąjį klausimą: Kaip mums sekasi perteikti ir paliudyti tikėjimą?

„Sekminių dieną Petras stojo, pasakė vieną pamokslą ir atsivertė trys tūkstančiai žmonių. O dabar kažkas pastebėjo, kad vyksta kitoks procesas: pasakai tris tūkstančius pamokslų, o atsiverčia vienas žmogus. Tad ką daryti? Šventajam Kazimierui yra priskiriami šie šūkiai:

Po Dievo labiausiai reikia mylėti teisingumą ir tiesą.

Nieko nėra garbingiau, kaip tarnauti Kristui vargdienių ir bedalių asmenyje.

Verčiau mirti, negu nusidėti.

„Taip gali pasakyti tik tas žmogus, kuris, kaip apaštalas Paulius sako, vejasi ir nori pagauti Kristų, bet pats jau yra Kristaus pagautas. Kad mūsų gyvenimas būtų svarus liudijimas pasauliui, vykimės Kristų, norėdami jį pagauti, veržkimės pirmyn, į tikslą, siekime laimikio aukštybėse, kurio Dievas kviečia siekti Kristuje Jėzuje“, – sakė vyskupas Algirdas Jurevičius.

Jaunimo sielovados forume buvo siekiama aptarti darbo su jaunimu patirtį bei žvelgti į perspektyvas. Kartu su lektoriais analizuotos jaunimo sielovados tendencijos bei aktualijos, ieškota naujų veikimo būdų.

Istorijos bei pilietiškumo mokytojas ir sielovadininkas Gytis Valatka, vienas iš penkiolikos forumo pranešėjų, pristatė, kaip naujai megzti ryšius, kaip tinkamai pažinti kitą. Dažnam iš mūsų, nebūtinai mokytojui ar tėvui, sunku su paaugliais rasti bendrą kalbą, o štai Gytis džiaugiasi dirbdamas su jais. Pasak jo, svarbiausias paauglio gyvenime klausimas: „Kas aš esu?“ Tai be galo sudėtingas klausimas, į kurį atsakyti neužtenka 45 minučių pamokos. Todėl sielovadininkas išmainė mokyklos suolą į gamtą – su mokiniais jis eina į žygius. Ir tik užvėrus mokyklos duris bei įžengus į mišką prasideda tikroji pamoka. O kas iš to žygio? Žygis – tai būdas ištraukti jauną žmogų iš saugios zonos, „išmušti“ hierarchinį santykį ir kurti tikrą, autentišką santykį, įsitikinęs G. Valatka. Vienas didžiausių išėjimo į gamtą atradimų yra tiesiog paprastas buvimas kartu: būti tiek, kiek reikia, patikinant, kad aš esu su tavimi. Taip pat santykiui kurti labai pagelbėja erdvė, tiek fizinė, tiek emocinė. Gytis paaugliams duoda įvairių užduočių, kurios padeda geriau pažinti jaunuolius. Jiems suteikiama erdvė klysti ir mokytis iš savo klaidų patiems, be pasmerkimo ir moralizavimo. Taip užsitarnaujama pagarba, pasitikėjimas ir kuriamas lygiavertis santykis.

Brolis vienuolis Pijus Eglinas OP jaunimo sielovados bendradarbiams sakė: „Dievas mums davė Šv. Dvasios dovanas ne tam, kad būtume kažkokie svyrūnėliai. Ne tam, kad diskutuotume ko, mes negalime, ko neturime, ar ko nepajėgiame. Kai myli – matai galimybes. Kai nemyli – aplinkybes. Pastebėjote? Davatkų nebėra. Mes turime eiti į priekį, į pirmą eilę, nebesislėpti už niekieno nugarų. Tiksliau – nebėra už ko slėptis. Jėzus, matydamas pasimetusius žmones, it avis be piemens, kvietė melsti pjūties šeimininką. Mes meldėmės, ir Viešpats išgirdo. Kaip? Atsiuntė TAVE. Tu esi tas žmogus, kuris šiandien tiesiog privalai atsistoti iš galinės eilės ir demonstratyviai atsisėsti į pirmąją eilę. Nes nėra kam kitam. Imtis lyderystės – eiti pirmam. Paskui tave eis jauni žmonės. Dievas pašaukė Tave. Jeigu tavyje nėra Kristaus, visa tai yra tiktai tuščias oras. Jei tavyje nėra Kristaus, tai jūs irgi esate oro pardavėjai.“

Brolis Mišelis iš Tiberiados bendruomenės papildė brolio Pijaus pranešimą sakydamas: „Jaunimas yra labai panašus į kiekvieną žmogų, į paprastą žmogų. Jis tiktai atrodo jaunesnis ir kvailesnis, bet iš tikrųjų jis yra toks pat kaip aš. Jis trokšta tų pačių dalykų, jis mąsto panašiai, tik tą mąstymą reikia mokėti iššifruoti, atkoduoti. Jie išmėgina tave, nori įsitikinti, ar tai, ką tu kalbi, yra tiesa. Jie testuoja ribas. Ir jiems tai labai svarbu, nes jiems reikia žinoti, ar tai, ant ko stato savo pamatus, nėra melas. Ar tai nėra tik istorijos, kurias sakai sau, kad galėtumei lengviau užmigti. Jaunimas jaučia, kai sielovados žmogus šneka paviršutiniškai, jie turbūt turi kokį nors šeštą jausmą.

Svarbu – lyderis turi būti tikėjimo žmogus, kuris negaili laiko būti su Viešpačiu prie kryžiaus. Bet pradžioje tikėjimas nėra prioritetas numeris vienas. Jeigu aš per greitai jaunuoliui kišiu tikėjimo dalykus – jis gali perdozuoti ir išeiti.“

Jaunimo sielovados forumas – įsikvėpti, sustiprėti bei sulaukti praktinių patarimų. Forumas taip pat yra padėka Bažnyčios vardu dirbantiems su jaunimu, pastiprinimas tolesnei tarnystei.

Lietuvos jaunimo pastoracijos centro informacija