Jis buvo labai doras ir kuklus žmogus. In memoriam Viktorui Malinauskui

Dainininkas Viktoras Malinauskas. Teodoro Biliūno / „BNS Foto“ nuotrauka

Garsaus Lietuvos estrados dainininko, ilgamečio ansamblio „Žvaigždžių kvartetas“ nario Viktoro Malinausko (1949–2022) gyvybė po sunkios ligos užgeso 2022-ųjų lapkričio 12-ąją. „Mano gyvenimo žvaigždelė“, „Leisk man eiti“, „Bona sera, sinjorita“, „Gėlių kvartale“, „Krinta žvaigždė“, „Vilniaus stogai“, „Užmirštoji taurė“ – šios dainos, atliekamos V. Malinausko ypatingo tembro balsu, ir po dešimtmečių skamba koncertuose, radijo ir TV pramogų laidose.

Vienas po kito išeina mano vaikystės dainininkai ir kompozitoriai. Iškeliavo ir Viktoras Malinauskas – Antano Šabaniausko premijos laureatas, daugelio įvardytas unikaliausiu balsu Lietuvos estradoje. Kartu jis buvo ypatingas savo korektiškumu, džentelmeniškumu ir nuo jaunystės kuriamu scenos įvaizdžiu.

Tenka dažnai girdėti, kad lietuviškosios scenos Sinatra vadinamas Stasys Povilaitis. Nenoriu ginčytis, tačiau Viktoras Malinauskas buvo to paties kalibro dainininkas, scenoje kūręs labai panašų paveikslą. Jo balso diapazonas buvo neprilygstamas, ir vargu ar kas nors galėtų dėl to su juo lenktyniauti.

Viktorą prisimenu tiek, kiek prisimenu save – nuo pat ankstyvos vaikystės. Juoba kad buvo nuostabu jį gyvenime ir sutikti. Tai atsitiko prieš dvidešimt metų, kai pirmą kartą jis prakalbo apie norą krikštytis. Prireikė dar maždaug aštuonerių metų, kad pagaliau ryžtųsi šiam žingsniui. Ir tam labai nuoširdžiai ruošėsi su didžiule grupe suaugusiųjų. Tuo metu dar būdamas labai aktyvus scenoje, turbūt nepraleido nė vieno pasiruošimo sekmadienio.

Viktoras buvo labai doras ir kuklus žmogus. Niekada nelenktyniaudavo. Mažai apie save galvojo. Pamenu, kai mirė Janina Miščiukaitė, Stasys Povilaitis – Viktoras Malinauskas rūpinosi jų atminimo įamžinimu. Nerengė ir savo atsisveikinimo koncertų. Iki pat išėjimo galvojo, kad dar grįš į sceną. Kadaise man yra sakęs, kad yra dainavęs kone su visomis lietuvių estrados primadonomis: Ona Valiukevičiūte, Gailiūte Nijole Kauneckaite-Tallat-Kelpšaite, Janina Miščiukaite, Nijole Ščiukaite, Birute Petrikyte.

Jis buvo paskutinis Nelly Paltinienės scenos partneris. Mačiau jųdviejų paskutinį koncertą Kauno filharmonijoje 2014-aisiais. Antroje koncerto dalyje, prožektoriams nukrypus į tą pusę, kur sėdėjau aš, Viktoras nulipo nuo scenos, ištiesė man ranką ir pasakė, kad štai čia tas žmogus, kuris po daugybės dešimtmečių vėl mane suvedė su Nelly. Tai nutiko festivalio „Pax et Bonum“ metu. Pasiūliau juodviem dainuoti duetu 2008-aisiais. O, pasirodo, prieš 40 metų Viktoras „Kopų balsuose“ pradėjo savo kelią.

Viktoro išėjimas buvo labai netikėtas, nors visi žinojo, kad sunkiai serga. Jo sūnus man papasakojo tą graudžią istoriją – kad dar prieš porą valandų pajuokavo su tėčiu, o paskui, pradėjus lašinti lašinę, jis tiesiog užmigo ir daugiau nebeatsikėlė.

Per Viktoro laidotuves žmonių buvo nedaug. Bet visi jį prisiminė be galo šviesiai. Taip jau susiklostė, kad Viktoro gyvenime santuoka buvo ne viena. Laidotuvėse dalyvavusi pirmoji jo žmona ištarė: „Mirė mano gražiausios gyvenimo dienos.“ Vaikai tėtį prisimena kaip ypač rūpestingą, net tada, kai su jais negyveno.

Viktoro šviesa liks su mumis ilgai.