Jn 1, 19–28 „Po manęs ateis tas, kuris buvo pirmiau už mane“

Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“

Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“

Jie ir vėl jį klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“

Jis atsakė: „Ne!“ –

„Tai gal tu pranašas?“

Jis atsakė: „Ne!“

Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“

Jis tarė: „Aš – tyruose šaukiančiojo balsas: ‘Taisykite Viešpačiui kelią!’, kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“.

Atsiųstieji buvo iš fariziejų. Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei pranašas?“

Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu, o tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate, kuris po manęs ateis, – jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio“.

Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos komentaras

Tai kas gi tu? <…> Ką sakai apie save? (Jn 1, 22).

Kas aš esu?

Kartais mūsų atsakymas priklauso nuo užduodančiojo klausimą. Buvusių bendramokslių grupės susitikime aš noriai tapatinuosi su savo alma mater. Rankdarbių būrelyje mus sieja pomėgis. Politikoje galiu būti arba karštas kurios nors partijos šalininkas, arba nesieti savęs nė su viena iš jų. Tačiau nė viena iš šių tapatybių nepasiekia pačios mano šerdies, gyvasties to, kas aš esu. Svarbi veikla, santykiai ar idėjos tėra mano tapatybės paviršius, o ne šerdis. Kartais nusakyti, kas aš esu, padeda įvardijimas, kas aš nesu. Tarkim, nesu karjeristas, fanatikas ar atsiskyrėlis. Bet netgi tai neatskleidžia mano vidinio gyvenimo.

Jonas jį klausinėjusiems veikiai atsakė, kas jis nėra: jis nėra nei ilgai lauktas Mesijas, nei Elijas, atėjęs iš garbingos praeities, jis nėra nei pranašas, kalbantis Dievo vardu. Tad kas gi jis yra? Pasak Jono atsakymo, jo skelbiama žinia yra daug svarbesnė nei jis pats. Galima nepaisyti jo apsirengimo ar gyvenimo būdo, jo kilmės ar vardo, bet niekaip neišeina nepaisyti jo aidinčio kvietimo: „Taisykite Viešpačiui kelią!“ (Jn 1, 23).

Panašiai ir mano tikroji tapatybė yra ne mano išvaizda ar darbai. Ji atsiskleidžia per tai, kaip aš liudiju Tą, kuris ateina, Tą, kuris yra vienintelis galimas atsakymas į kiekvieno žmogaus troškimą. Kartais aš liudiju Jėzų savo gyvenimu, kartais – žodžiais. Abiem atvejais mano nešama žinia būna aiškiausia tada, kai ji kyla tiesiai iš mano savasties, iš to, kas aš Dievo akimis esu.

Kas esi tu? Šiandien maldoje apmąstyk šį klausimą. Leisk Viešpačiui parodyti tau, kad esi Karaliaus vaikas, kad esi malone išgelbėtas nusidėjėlis, kad esi tikintysis, maldaujantis pagalbos dėl savo netikėjimo, kad esi Viešpaties mylimasis, Jo atpirktas ir pašauktas giedoti naują giesmę.

Šventoji Dvasia teįrašo šias tiesas į mūsų širdis. Atminkime jas sunkiam metui atėjus ir džiaukimės jomis gero laiko sulaukę. Tada gebėsime su šypsena liudyti pasaulio Gelbėtoją.

Tėve, dėkoju už tą meilę, kuria mane apgaubi. Trokštu, kad mano gyvenimas būtų tyras Tavęs liudijimas.

„ŽODIS tarp mūsų“ (2013 m. sausis–vasaris)