2022 01 03

Žodis tarp mūsų

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jn 1, 29–34 „Štai Dievo Avinėlis!“

Unsplash.com nuotrauka

Matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu“.

Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia’. Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos komentaras

Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! (Jn 1, 29)

Šiais žodžiais Jonas Krikštytojas prie Jordano susirinkusiai miniai pristatė dailidę iš Galilėjos. Iki tol Jėzus buvo beveik nežinomas, tad, Jonui taip iškilmingai apie Jį atsiliepus, žmonės pamanė, jog Jėzus yra pranašas Elijas ar netgi pats Mesijas! O Jonas, pakrikštijęs Jėzų, suvokė, kad atėjo metas jam pasitraukti: „Jam skirta augti, o man – mažėti“(Jn 3, 30). Tad ištarus žodį „Štai“ Jono tarnystė ėmė artėti pabaigos link, o Kristaus – prasidėjo. Išaušo naujas amžius. Išganymas jau čia pat.

Jonui ištarus „Štai“, kai kurie jo mokiniai, palikę jį, nusekė paskui Jėzų. Tie mokiniai buvo paskutiniai tarp izraelitų, ilgus amžius laukusių, kol išsipildys Dievo pažadas atsiųsti aukos avinėlį (plg. Pr 22, 8). Kaip Izaokas, Abraomo sūnus, nešė malkas deginamajai aukai, kuri turėjo būti jis pats, taip Jėzus, Dievo Sūnus, nešė kryžiaus medį. Kaip Mozė paaukojo avinėlį, idant apsaugotų hebrajus nuo mirties, taip Jėzus išliejo savo Kraują, kad išlaisvintų mus iš amžinosios mirties (plg. Iš 12). Kaip Kenčiantis Tarnas turėjo tartum avinėlis būti atiduotas kaip auka už nuodėmę, taip Jėzaus mirtis turėjo išpirkti mūsų nuodėmes ir išvaduoti mus nuo bausmės (plg. Iz 53, 10. 11).

Tad kaip atsiliepsime į šį Jono skelbimą? Štai Jėzus prieš kiekvieną iš mūsų, štai Jis čia ir dabar. Jis daugiau nei pranašas, Jis – Dievas, tapęs žmogumi. Jis yra mūsų Atpirkėjas, mūsų Gydytojas ir Draugas. Jis yra tas, „kuris krikštys Šventąja Dvasia“ (Jn 1, 33).

Jei kada nors klausei savęs, ar Jėzus iš tikrųjų kuo nors pakeitė tavo gyvenimą, šiandien yra tinkamas metas melsti Šventąją Dvasią. Prašyk Jos padėti atpažinti Jėzų, kaip Ji padėjo Jonui atpažinti Ateinantįjį. Šventoji Dvasia Jėzų tau gali apreikšti neįtikėtinai. Melsdamasis apmąstyk šios dienos Šventojo Rašto skaitinius ir šioje meditacijoje cituotąsias vietas. Prašyk Dvasią, kad tie žodžiai tau taptų gyvi, kad išvystum Jėzų kaip gyvą ir mylintį Gelbėtoją. Tikėk meile, atvedusia Jėzų iš Dangaus į žemę dėl tavęs. Jis yra su tavimi ir dabar, tiesiog laukia, kol Jam atversi duris.

Jėzau, Dievo Avinėli, dėkoju, kad naikini mano nuodėmes ir gėdą! Atveriu savo širdies duris Tau.

„ŽODIS tarp mūsų“, 2013 sausis–vasaris