Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Jn 1, 35–42 „Juodu pamatė, kur Jėzus gyvena, ir tą dieną praleido pas jį“

Portretas.
Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD. Evgenios Levin nuotrauka/Bernardinai.lt

Stovėjo Jonas Krikštytojas ir du jo mokiniai. Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekant, paklausė: „Ko ieškote?“
Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia: „Mokytojau“), kur gyveni?“
Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tada juodu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo maždaug dešimta valanda.
Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį“). Ir nusivedė jį pas Jėzų.
Jėzus pažvelgė į jį ir pasakė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas“ (tai reiškia: „Petras – Uola“).

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD

Šiandieniai Šventojo Rašto skaitiniai ragina mus klausytis Raštuose save apreiškusio Dievo balso. Dievas kviečia mus kaip Samuelį, kasdieną pašaukia mus vardu, tačiau mes ne visada girdime Jo kvietimą, prabylantį per sąžinės balsą. Jis kalbina kiekvieną iš mūsų, ragina gyventi krikščioniškai ir ištikimai sekti Jėzų.

Gera sekmadienį skirti šiek tiek laiko, idant išgirstume Jėzaus balsą mumyse. Jonas Krikštytojas parodė savo mokiniams Jėzų kaip Dievo Avinėlį, ir anie tuoj pat nusekė paskui Jį. „Kur gyveni?“ – jie klausė, norėdami daugiau sužinoti apie Jėzų, ir išgirdo atsakymą: „Ateikite ir pamatysite.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Taip ir mes anų mokinių klausimą galime priimti kaip savo: „Viešpatie, kur tu gyveni dabar?“ Jis gyvena kiekviename iš mūsų, vidinėje šventovėje. Prisiminkime šventojo Augustino, kuris visur ieškojo Viešpaties, gyvenusio jame, išpažinimus; taip pat šventąją Teresę Avilietę, kuri apgailestavo gerai žinojusi, jog turi sielą, tačiau ko ši siela verta ir kas joje gyveno – nesupratusi, nes savo akis uždengė pasaulio tuštybėmis. Anot jos, jei būtų supratusi, kaip suprato vėliau, koks didis karalius gyvena joje, nebūtų taip dažnai palikusi jo vieno.

Pasilikime su Jėzumi šiandien ir kasdien, kai tik galime, idant geriau Jį pažintume ir labiau pamiltume, leiskime Jėzui būti mūsų gyvenimu. Būdami arti Jo atneškime visus Bažnyčios, pasaulio, vargšų reikalus, visus šio laiko kentėjimus ir dėkokime Jėzui už Jo meilę mums.