2022 05 09

Žodis tarp mūsų

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jn 10, 1–10 „Aš – avių vartai“

Unsplash.com nuotrauka

Jėzus kalbėjo:
„Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.

Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę. Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.

Tėvas myli mane, nes aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau. Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją laisvai atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją atsiimti; tokį priesaką aš esu gavęs iš savojo Tėvo“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinio komentaras – „ŽODIS tarp mūsų“

Žmonės, gyvenę Jėzaus laikais ir girdėję, kaip Jis save vadina piemeniu (ganytojas yra supoetintas, mūsų laikams pritaikytas vertimas), turėjo tokią patirtį, kokios daugelis mūsų nebeturime. Jie žinojo, kad nakčiai piemenys suvaro savo avis į aptvarus drauge su kitų bandų avimis. Kaip piemenys atskiria savąsias avis, kai prireikia jas vėl vestis į ganyklas? Lengvai. Kiekvienas piemuo savo aveles šaukia savaip. Tik jo avys kvietimą atpažįsta ir seka.

Kokia vykusi metafora Jėzaus santykiui su mumis pavadinti! Jis yra Gerasis Piemuo – Ganytojas, – ir Jo avys pažįsta Jo balsą. Jos atsiliepia Jėzaus kviečiamos ir bėga nuo svetimo balso.

Ar taip? Tikriausiai ši sritis yra kaip tik ta, kur kai kurioms Jėzaus avims – kai kuriems iš mūsų – reikia pasistengti. Ar tiki, kad esi sukurtas taip, jog gebi būti toks artimas Jėzui, galintis tuoj pat atskirti Jo balsą nuo kitų pasaulio balsų? Ši skyrimo dovana – kiekvieno tikinčiojo paveldas Kristuje – subręsta, kai sekame pirmaisiais krikščionimis, kurie „ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų“ (Apd 2, 42).

Atidus dėmesys Raštui ir Bažnyčios mokymui padės atpažinti Dievo balsą ir suprasti, kokius dalykus Jis apskritai gali mums sakyti. Bendrystė su kitais Kristaus sekėjais mus ugdo ir per ją suprantame, ar mūsų idėjos neprasilenkia su Jo mintimis, – kaip ir muzikuodami su kitais iš garsų derėjimo suprantame, ar grojame ne pro šalį. Asmeninė malda gali tapti pokalbiu, kuriame mokysimės girdėti balsą To, kuris mus myli labiausiai. Eucharistija gali tapti širdingiausiu susitikimu su Viešpačiu, ir Jo valios pažinimas tame susitikime vis gilėja.

Argi tai neguodžia: nepaisant mūsų nevertumo, galime klausytis Jėzaus – klausytis, kaip Jis sako: „Myliu tave…“ Tai balsas mūsų Ganytojo – iš balso Jį atpažįstame. Ar galėtume priešintis?

Jėzau, atverk mano ausis ir mokyk mane atpažinti Tavo balsą. Tada atverk, Viešpatie, mano lūpas, kad perduočiau Tavo balsą kitiems.

„ŽODIS tarp mūsų“  2017 m. gegužė–birželis