2022 05 11

Žodis tarp mūsų

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jn 12, 44–50 „Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa“

Unsplash.com nuotrauka

Jėzus garsiai šaukė:
„Kas mane tiki, tiki ne mane, bet tą, kuris mane siuntė. Ir kas mane mato, mato tą, kuris mane siuntė.
Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų patamsyje. Kas klausys mano žodžių, bet jų nesilaikys, tai aš jo neteisiu, nes atėjau ne teisti pasaulio, bet gelbėti.

Kas mane niekina ir mano žodžių nepriima, tas jau turi savo teisėją: pats žodis, kurį aš kalbėjau, nuteis jį paskutiniąją dieną. Aš juk kalbėjau ne iš savęs, – Tėvas, kuris mane siuntė, davė man priesaką, ką aš turiu sakyti, ką skelbti. Ir aš žinau, kad jo priesakas – tai amžinasis gyvenimas. Tad ką aš kalbu, skelbiu taip, kaip Tėvas man yra sakęs“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinio komentaras – „ŽODIS tarp mūsų“

Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų patamsyje (Jn 12, 46).

Priekyje vingiuojantis kelias kartais atrodo tamsus. Mums kyla įvairiausių iššūkių: gresia nedarbas, prarandame mylimą žmogų, nutrūksta santykiai. Galbūt jaučiamės taip, tartum Dievas mūsų nesiklauso ar net negali mūsų mylėti. O gal įsivaizduojame daugybę ateityje nutiksiančių nelaimių ir išleidžiame iš akių amžinąjį savo gyvenimo tikslą. Šiandienos Evangelijos pastraipoje Jėzus siūlo raktą. Pasinaudoję juo, atpažinsime Jėzaus šviesą, kad ir kokios tamsumos tvyrotų mūsų mintyse ar širdyse: „Atėjau ne teisti pasaulio, bet gelbėti“ (Jn 12, 47).

Nieko nebus. Per vėlu atkurti tuos santykius. Smerkimas. Tamsa. Verčiau paisykime tiesos: Dievas rodo kelią į susitaikinimą (plg. 2 Kor 5, 17–20).

Dievas tikriausiai manimi nesirūpina. Vėl smerkimas ir tamsa. Bet verčiau rinkimės tiesą: Jėzus atėjo į pasaulį išgelbėti nusidėjėlių, ypač manęs (plg. 1 Tim 1, 15).

Dievas taip toli, Jis abejingas. Ir vėl smerkiame, panyrame į tamsą. O štai tiesa: Jėzus pažadėjo visada būti su manimi (plg. Mt 28, 20). Aš Jį realiai turiu savyje priimdamas šventąją Komuniją.

Neverta su tuo žmogumi nė prasidėti. Vėl smerkiame ir skendime tamsoje. Bet verčiau pažvelkime, kokia yra tiesa: tas žmogus yra Dievo mylimas sūnus ar dukra. Jėzus gali padėti man išmokti, kaip imti tą žmogų gerbti. Jei kuri nors iš šių minčių šiandien kankina tave, pakelk akis! Prisikėlęs mūsų Viešpats ateina pas tave ištiesęs rankas. Ženk žingsnį ir pulk į Jo glėbį. Jis žino kelią ir pažadėjo, kad nepaliks mūsų našlaičiais. Galutinis tikslas – būti amžiams su Juo suvienytiems – yra kur kas šlovingesnis, nei mes pajėgiame įsivaizduoti, bet kelionė irgi gali būti šviesi. Jau dabar Jėzus trokšta, kad gyventum Jo artumo šviesoje. Jau dabar Jis tave kviečia leisti Jo meilei perkeisti Tavo žiūrą.

Jėzau, Tu esi mano gyvenimo šviesa. Tavo išganymo šviesa teišlaisvina ir teperkeičia mane.

„ŽODIS tarp mūsų“  2017 m. gegužė–birželis