Jn 13, 16–20 „Kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane“

Numazgojęs mokiniams kojas, Jėzus kalbėjo:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją. – Jeigu tai suprantate, būsite laimingi taip elgdamiesi.

Deja, aš tai sakau ne apie visus. Aš žinau, ką esu išrinkęs, bet turi išsipildyti Rašto žodžiai: „Tas, kuris valgė mano duoną, taikėsi man įspirti“. Sakau jums jau dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu.

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris yra mane siuntęs“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinio komentaras – „ŽODIS tarp mūsų“

Turi išsipildyti Rašto žodžiai (Jn 13, 18).

Jėzus nuplovė apaštalams kojas, ir Judui, kuris – Jėzus žinojo – ruošėsi tą pačią naktį Jį išduoti. Štai kodėl Jėzus cituoja psalmę: „Net mano geriausias bičiulis – tas, kuris dalijosi su manimi duona, taikėsi man įspirti“ (Ps 41, 10). Jėzus norėjo parodyti, kad Judo išdavystė iš tiesų buvo Raštų išsipildymas (plg. Jn 13, 18).

Dievas net karčiausią išdavystę paverčia savo pažado išgelbėti žmones išsipildymu. Dievo keliai neįtikėtini, netgi vargiai įsivaizduojami. Pamaldūs žydai laukė ateisiančio Izraelio išvaduoti Mesijo. Jie prisiminė savo tautos didvyrius – Mozę, Jozuę, Gideoną, Dovydą. Tad tikėjosi, kad ateinantysis Mesijas bus dar galingesnis už juos ir išlaisvinęs savo tautą iš pavergėjų romėnų tikrai atkurs Izraelio karalystę.

Jėzuje, Dovydo sosto paveldėtojuje, Raštai išsipildė visiškai kitaip, nei kas nors numanė ar įsivaizdavo. Užuot valdęs jėga, Jėzus sutiko mirti išduotas vieno iš artimiausių sekėjų, sutiko laisvai paaukoti savo gyvybę ant kryžiaus iš meilės žmonėms.

Tad per Paskutinę vakarienę, tą didžio pažado ir vilties metą, Jėzus savo mokiniams atskleidė, kokiu vainiku Jis bus vainikuotas ir kokią Karalystę Jis kuria. Mazgodamas mokiniams kojas Jėzus parodė, kad Jis yra tas Karalius, kuris tarnauja savo tarnams. Ateinančiomis dienomis mokiniai išvydo Karalių, kuris guldo savo gyvybę už Jam pavestuosius. Galiausiai jie pamatė Karalių, sutriuškinantį net mirtį, Karalių, kasdien nuplaunantį jų nuodėmes.

Jėzus nori ateiti ir į tavo gyvenimą, Jis nori tau tarnauti (plg. Jn 13, 19). Tai neįtikėtina, juk Jis – Visatos Karalius! Bet Dievas taip nusprendė įvykdyti savo pažadus.

Tad atverk Jam savo širdį, leisk Jam tarnauti tau. Leisk Jam atleisti tau nuodėmes ir tave numazgoti. Tebūna Jis tavo Karalius Tarnas. Dabar ir per amžius.

Jėzau, dėkoju Tau, kad tarnauji man, kad mane apvalai ir kad guldai savo gyvybę už mane.

„ŽODIS tarp mūsų“  2020 m. gegužė–birželis