2021 03 30

Kun. Gabrielius Satkauskas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jn 13, 21–33. 36–38 „Dar gaidžiams nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!“

Paskutinė Vakarienė, Jacopo Bassano, 1542 m. borghese.gallery.com nuotrauka

Sėdėdamas su mokiniais už stalo, Jėzus labai susijaudino ir tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!“ Mokiniai ėmė žvalgytis į kits kitą, spėliodami, kurį jis turįs omenyje.
Vienas mokinys, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės. Simonas Petras pamojo jam ir pašnibždėjo: „Sužinok, apie kurį jis kalba“. Šisai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“
Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį“. Ir pamirkęs kąsnį dubenyje, jis padavė Judui, Simono Iskarijoto sūnui. Kai šis nurijo kąsnį, įėjo į jį šėtonas.
O Jėzus jam sako: „Ką darai, daryk greičiau!“ Nė vienas iš sėdinčiųjų už stalo nesuprato, kodėl jis taip pasakė. Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie pamanė, jog Jėzus jam įsakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventei“ ar liepęs duoti vargšams. Tad anas, nurijęs kąsnį, tuojau išėjo. Buvo naktis.
Jam pasišalinus, Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas per jį. O jeigu Dievas pašlovintas per jį, tai Dievas pašlovins jį pas save – bematant pašlovins“.
„Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką esu žydams pasakęs: kur aš einu, jūs negalite eiti“…
Simonas Petras jį paklausė: „Kur eini, Viešpatie?“
Jėzus atsakė: „Kur aš einu, tu dabar negali manęs palydėti, bet vėliau palydėsi“.
Petras vėl paklausė: „Viešpatie, kodėl aš negaliu dabar tavęs lydėti? Aš ir gyvybę už tave guldysiu!“
Jėzus atsakė: „Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiams nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Gabrielius Satkauskas

Šiandienos Evangelijos ištraukoje regime nepaprastai iškilmingą vakarą. Tačiau kojų plovimo, šv. Mišių įsteigimo ir dalijimosi Šv. Komunija akimirkas sudrumsčia abejonės, nerimas ir baimė. Jėzui prabilus apie Jo laukiančią išdavystę pasigirsta išgąsčio kupinas klausimas: „Kas jis, Viešpatie?“
Kas galėtų išduoti Jėzų, kai tiek laiko buvo kartu su Juo, regėjo stebuklus, net išvydo Jo dievystę? Kas drįstų?! „Kas jis, Viešpatie?“

Tai baisus klausimas, kurį turėtume drąsiai užduoti sau ir atsakymo ieškoti savo širdyje. Privalome šiandien šio atsakymo į mokinių klausimą ieškoti savyje ir surasti! Kol nesurasime, negalėsime pilnai patirti Dievo gailestingumo, išgyventi Jo atleidimo ir šv. Velykų malonės.

Bažnyčios istorijoje visados tarp mokinių sukinėdavosi Judas. Jis sukinėjasi tarp mūsų ir šiandien. Bet užuot gaudę ir teisę, kas taip pat yra svarbu atlikti, mes pirmiausia pažvelkime į savo santykį su Dievu. Ir atraskime begalę akimirkų, kai ne tik pamynėme ištikimybę Dievui ar nuo Jo nusigręžėme, bet kai Jį net išdavėme. Ir karštai melskime, kad atsakymas į klausimą – „Kas jis, Viešpatie?“ – paskutiniojo Teismo dieną nebūtų mūsų vardas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Antrasis nerimo kupinas ir baimingas klausimas: „Kur eini, Viešpatie?“ Mokiniai bijo, kad Jėzus juos paliks. Bijo lyg avelės, kurios tuoj liks be ganytojo, lyg vaikai, kurių tėvai turi išvykti. Jie vis dar nesupranta, vis dar neįsiklauso į jau tris kartus girdėtus Jėzaus žodžius apie Jo laukiančią kančią, mirtį ir prisikėlimą.

Ar mes norime ir ar galime išgirsti Jėzaus atsakymą į klausimą: „Kur eini, Viešpatie?“ Ar būdami šių laikų krikščionys esame pasiruošę išgirsti Jėzaus atsakymą apie kančią ir kryžių? Ar tikrai nemėgintume Jo lyg Petras sulaikyti ar atkalbinėti?

Tik du klausimai, esminiai klausimai. Šią dieną ieškokime į juos atsakymų ir priimkime juos tobulai kaip Marija – „tebūna man kaip tu pasakei“.