Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jn 14, 6–14 „Jau tiek laiko esu su jumis, ir vis dar manęs nepažįsti!“

Žmogus verčia Biblijos puslapį
Unsplash. com nuotrauka

Jėzus tarė Tomui:
„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“.
Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“.
Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’?! Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų!
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių, nes aš keliauju pas Tėvą. Ir ko tik prašysite manęs dėl mano vardo, aš padarysiu“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinio komentaras

Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! (Jn 14, 9)

Kai kuriuose filmuose paslaptingas veikėjas savo šeimai, draugams ar mylimai moteriai kaip nors atskleidžia arba prisipažįsta, kas esąs. Žmonės paprastai būna priblokšti, pamatę, kad iš pažiūros paprastas veikėjas turi ypatingų galių ar yra slaptas agentas ar piktadarys. Bet kai jie ima lyginti tai, ką matė ir girdėjo, dėlioti visus faktus, aikštėn iškyla iki tol buvusi pridengta tiesa.

Šiandienos Evangelijos skaitinyje irgi matyti panaši intriga, nors ir skirtingai suregzta. Per Paskutinę vakarienę Jėzus tarsi nusiima savo „kaukę“ ir atskleidžia apaštalams, kas iš tiesų Jis yra. „Aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje“ (Jn 14, 10). Bet atomazga netikėta – šiuo didžiu apreiškimu suabejojama. Ir kas gi suabejoja? Pilypas, buvęs su Jėzumi nuo pat pradžių (plg. Jn 1, 43)!

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Tikiesi, kad Jėzus nusivils Pilypu ir kitais, bet Jis reaguoja kitaip. Jis jiems parodo tiesą, kas iš tiesų vyksta, ir padeda iš įvykių nuotrupų sudėlioti vientisą paveikslą: jie savo akimis matė Jėzų, darantį stebuklus, ir girdėjo Jo tariamus žodžius. Toliau Jis mokiniams sako, kad ir jie gali tai daryti, jei vis labiau tikės ir pasitikės Juo. Jėzus sako, kad jiems skirta būti drąsiais Dievo gailestingumo skelbėjais, Jo malonės sklidinais liudytojais, skleidžiančiais Tėvo galybę ir meilę.

Kaip Jėzus atskleidė apaštalams per Paskutinę vakarienę, kas Jis yra, taip Jis atsiskleidžia ir mums, kai tik švenčiame Mišias. Jis mus moko per Šventojo Rašto skaitinius ir sujudina mūsų širdis, kai priimame Komuniją. Jis mums parodo, kad yra tarp mūsų brolių ir seserų, paragina mus mylėti vieniems kitus ir paskatina mus tapti tokius, kaip Jis.

Tad rytoj nuėjęs į Mišias atkreipk dėmesį į skaitinius. Žiūrėk, ar gali juose atpažinti aidintį Jėzaus balsą. Gal Jis tau ką nors sako? Melsdamasis: „Viešpatie, pasigailėk“, leisk Jam parodyti, kad Jis nuplauna tavo nuodėmes. Eidamas Jo priimti duonos ir vyno pavidalais, melsk Jį atmerkti tau akis, kad aiškiau išvystum Jo artumą ir taptum dar panašesnis į Jį.

Atmerk mano akis, Viešpatie, kad regėčiau Tavo meilę ir artumą!

„ŽODIS tarp mūsų“ 2015 m. gegužė–birželis