Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jn 15, 1–8 „Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių“

Žmogus verčia Biblijos puslapį
Unsplash. com nuotrauka

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje.
Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinio komentaras

Aš esu vynmedis, o jūs šakelės (Jn 15, 5).

Koks tobulas mūsų ryšio su Jėzumi įvaizdis! Jis rodo, kad Jėzus mus nori užlieti savo gyvenimu, o jis taip skiriasi nuo mūsų gyvenimo. Viešpaties dovanojamas gyvenimas – tai pati gyvenimo pilnatvė. Ši pilnatvė įgyjama ne savo jėgomis, o yra Viešpaties dovana.

Visi turime ir vienokių ar kitokių prigimtinių dovanų. Atkakliai darbuodamiesi galime šias dovanas ugdytis ir nuveikti daug gerų dalykų. Bet susivienijus su Jėzumi, kai Jis mus maitina ir palaiko, prigimtinės dovanos ir talentai įgauna naują prasmę, postūmį ir tikslą. Tai taip pat reiškia, kad mumyse vyksta dieviškasis gyvenimas ir kad jame yra dar nuostabesnių – dvasinių dovanų.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Pavyzdžiui, išlaikydami ryšį su Viešpačiu pajusime, kad santykiai tampa pilnatviškesni. Įgausime dieviškosios stiprybės, padedančios mums ištverti sunkią situaciją. Aiškiau suvoksime, kaip elgtis painiose situacijose, pavyzdžiui, kaip išnarplioti sudėtingus santykius ar įveikti sunkumus darbe. Pajusime, kad esame dosnesni, noriau atleidžiantys, gailestingesni ir rūpestingesni. Atrasime džiaugsmą, kylantį giliai iš vidaus, nepaisant aplinkybių. Bet svarbiausia – įgysime ramybę, pranokstančią visokią išmintį (plg. Fil 4, 7).

Visi šie palaiminimai pas mus ateina, kai susijungiame su Jėzumi. Dievas mus sukūrė džiugius ir sumanius, bet Jis nori mums duoti daugiau. Jis trokšta mums suteikti dieviškų bruožų, kurie yra Jo paties Dvasios vaisiai, mums leidžiantys gyventi dangišką gyvenimą net atliekant žemiškas pareigas.

Taigi giliai įsisąmoninkime vynmedžio ir šakelių vaizdinį. Šakelę įsivaizduokime stiprią ir gyvybingą, kasmet duodančią gausių vaisių. Šis įvaizdis mus tepadrąsina ir toliau tvirtai laikytis Kristaus. Tada pajusime, kad mūsų gyvenimas keičiasi – keičiasi mūsų mąstymas ir veikimas, mūsų santykiai ir net požiūris į gyvenimą. Šis įsisąmonintas vaizdinys gali mums net padėti ištarti „ne“ pagundai tiesiog todėl, kad mes nenorime prarasti dieviškojo gyvenimo apstybės savo širdyse.

Viešpatie, įskiepyk į mano širdį vaizdinį: Tu – vynmedis, o aš – šakelė, kad niekad nepamirščiau, kaip man Tavęs reikia!

„ŽODIS tarp mūsų“ 2018 m. gegužė–birželis