Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jn 15, 1–8 „Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių“

Žmogus verčia Biblijos puslapį
Unsplash. com nuotrauka

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje.
Aš vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs.
Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinio komentaras

Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių (Jn 15, 5).

Geras sodininkas kartais būna kaip chirurgas: skrupulingai rūpestingas ir kantriai siekiantis tikslo, pašalinantis visa, kas kenkia jo sodiniams. Jis atsidėjęs stengiasi, kad jo rožės būtų dar kuplesnės, o vynuogės – dar gardesnės.

Įsivaizduok, kokį apgenėjimą reikėjo ištverti Pauliui. Tuojau po atsivertimo jis įrodė, kad jam reikia būti apgenėtam, su juo reikia dirbti! Negana, kad jis taip stipriai ginčijosi su kai kuriais žydais Jeruzalėje, jog šie mėgino jį nužudyti, netgi kai kurie mokiniai pabūgo Pauliaus (plg. Apd 9, 26–29)! Aplinkybės taip nepalankiai susiklostė, kad apaštalai nusprendė Paulių išsiųsti atgal į Tarsą, jog jis pabūtų ten kurį laiką. Jie manė, kad laikas, praleistas atsitraukus nuo veiklos, bus naudingas Pauliui, drauge pasitarnaus ir jiems.

Šis pasakojimas mums atskleidžia, kad Dievas mus apgeni ir daro panašesnius į Jį dvejopai. Pirmasis būdas – tylos laikas, praleidžiamas drauge su Viešpačiu. Paulius kelerius metus praleido Tarse melsdamasis, studijuodamas Raštus ir tirdamas savo širdį. Per šį susitelkimo ir atsitraukimo laiką Paulius suteikė Šventajai Dvasiai galimybę nugludinti aštrius jo būdo kampus, dar aiškiau atverti jam Evangeliją ir parengti jį būsimai tarnystei. Tokį patį būdą Dievas pasitelkia auklėdamas ir mus. Kasdien būdami ištikimi maldai, leisime Dvasiai mus ugdyti ir panašinti į Jėzų.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kitas Dievo pasitelkiamas mūsų genėjimo būdas – kai dalijamės savo tikėjimu ar stengiamės tarnauti savo šeimai. Saulius pamokslaudamas iš pradžių tesirūpino įrodymų svarumu. Bet mokydamasis iš savo klaidų jis ilgainiui išmoko kalbėti ir ugningai, ir sykiu atjaučiančiai.

Tad ne tik veik vadovaudamasis tikėjimu, bet ir įdėmiai klausykis Viešpaties tylioje maldoje. Leiskis Jo genimas ir tapsi vis vaisingesnis, subrandinsi gausių vaisių Jo Karalystei!

Nuženk, Šventoji Dvasia, ir padaryk mane dar panašesnį į Jėzų!

„ŽODIS tarp mūsų“ 2015 m. gegužė–birželis