2020 07 23

Kun. Nerijus Pipiras

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Jn 15, 1–8 „Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių“

Kun. Nerijus Pipiras. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje.
Aš vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs.
Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras

Šiandien minime šventąją Brigitą. Evangelija, kurią šiandien skaitome ir apmąstome, mums atskleidžia, kas yra šventumas. Daugeliui tai tarsi teorija. Nes per dienų dienas Kristų pamirštame. Kiekvienam iš mūsų Viešpats šiandien primena, kuo iš tiesų žmogus yra gyvas. Nuostabu suvokti, jog pačiu Dievu. Tikrai nėra kilnesnio ir didingesnio dalyko, nei būti To Vynmedžio – Kristaus – šakelėmis. Visais laikais vynmedis reiškė gyvenimą: žmogus, turintis daug vynuogienojų, bus sveikas, galės džiaugtis gyvenimu. O kaip pats Kristus yra pagrindinė vynmedžio ląstelė… Žmogiškai viso to suvokti nėra taip paprasta.

Vis dėlto Kristaus šakelė, kaip primenama šios dienos Evangelijoje, turi duoti vaisių. Tikrai būsime vaisingomis šakelėmis, jei įvairiais įnoriais, mada neužtvenksime latako. Jei Kristus nebus paliktas juodai dienai ar kurs nors saugiai padėtas ant lentynėlės. Kai pagalvoji, juk reikia tiek nedaug – Kristų laikyti gyvenimo centru, bet ne atlieka. Tuomet tikrai būsime apkaupti, galėsime save tikrai realizuoti, būsime ne malonės tarnai, tačiau dalininkai.

Tad nepamirškime savo šaknų. Šį sakinį lietuvių tautai kartojo popiežius Pranciškus. Jį mes turime prisiminti ir dabar, kai svarstome, kokia šakele aš esu. Be Kristaus, be šios šaknies, tikrai būsime nevaisingi. Mūsų visas krikščioniškumas liks teorija. Galų gale Kristus turi būti ne abstraktybė, bet individualus ir konkretus. Pirmiausia to reikia tam, kad šakelė įgautų deguonies, kad taptų gyva šakele. Prisiminkime, kad nuo Kristaus atsiskyrę, nieko negalime nuveikti. Net ir tuomet, kai pasiūlos ir galimybių laukas bus didelis. Tą mums, europiečiams, primena šventoji Brigita, senojo žemyno globėja. Tegul ji mums padeda žvelgti į Kristų ir matyti Dievą, dovanojantį konkretų gyvenimą būtent mums ir būtent šiam laikmečiui.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.