Jn 16, 12–15 „Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano; Dvasia ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“

Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas dar turi įvykti. Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja – ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandien švenčiame Švč. Trejybės, arba, galėtume sakyti, vidinio Dievo gyvenimo iškilmę. Per Jėzų mes galime tą vidinį Dievo gyvenimą pažinti. Ne tik pažinti, bet ir turėti dalį jame.

Šiandienė Evangelijos ištrauka kalba apie Trejybę: kuomet ateis Šventoji Dvasia, ji ves mus į tiesos pilnatvę, nes nekalbės iš savęs, bet ims iš to, kas yra Jėzaus, o Jėzus kalba, kad visa, ką turi Tėvas, yra Jo. Tai didinga vienybė ir dalinimasis. Bažnyčia mus moko, kad Krikštu tampame Dievo gyvenimo dalininkais, ir Dievas apsigyvena kiekviename žmoguje. Ar iš tikrųjų priimame, tikime ir gyvename šia didinga tikrove?

Išminties lūpos skelbia, kad ji buvojo, kai dar žemės nebuvo, dalyvavo Dievo kūrybos darbuose. Mes irgi buvome Dievo mintyje, mylimi ir pamąstyti su meile. Tai nuostabiai išreiškė eilėmis šv. Jonas Paulius II eilėraštyje ,,Nenusileidžiančios saulės giesmė“.

Koks pasitikėjimas ir meilė turėtų pripildyti mūsų širdis šiandien, atmenant, kad nesame vieni – Dievas visuomet yra su mumis, gyvenimo kasdienybėje, todėl susitikdami su kitais žmonėmis visada turėtume elgtis pagarbiai.

Melskime, kad visi žmonės pasaulyje pajėgtų išlaikyti pagarbą vieni kitiems, gyventi taikoje, dalintis ir teikti pagalbą, ypač senesniems, vargingiesiems ir visiems, ką ištiko bėda. Visi esame Dievo vaikai, brangūs Dievo akyse, ir todėl turėtume vieni  kitus vertinti bei mylėti.