Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min.

Jn 16, 16–20 „Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu“

Žmogus verčia Biblijos puslapį
Unsplash. com nuotrauka

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Prabėgs valandėlė – ir manęs neregėsit, ir dar valandėlė – ir vėl mane pamatysit“.

Tada kai kurie mokiniai ėmė vienas kitą klausinėti: „Ką reiškia jo pasakyti žodžiai: ‘Prabėgs valandėlė – ir manęs neregėsit, dar valandėlė – ir vėl mane pamatysit?’ ir : ‘Aš einu pas Tėvą’?“ Tad jie klausinėjo: „Ką reiškia ‘valandėlė’? Mums neaišku, ką jis kalba“.

Pamatęs, kad jie norėjo jį klausti, Jėzus tarė: „Klausinėjate vieni kitus, ką reiškia žodžiai: ‘Prabėgs valandėlė – ir manęs neregėsit, dar valandėlė – ir vėl mane pamatysit?’ Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiūgaus. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja – Paolo Curtaz

Jonas rašo savo Evangeliją praėjus gal šešiasdešimčiai metų po Viešpaties gyvenimo įvykių. Besiformuojančios krikščionių bendruomenės jau turėjo šiek tiek laiko išplėtoti tikėjimą, jį skelbti, atrasti Mokytojo tapatybės esmę.

Tad savo Evangelijoje visą Viešpaties doktriną bei mokinių supratimą jis apibendrina vienoje labai ilgoje ir nepaprastai turiningoje kalboje. Jis sako: mes nesupratome, kas mūsų laukia, nesupratome Jėzaus žodžių gilumo, jo žodžiai mus glumino: jūs mane matysite… manęs nebematysite, vėl mane pamatysite…

Velykų tikėjimo šviesoje dabar viskas aišku: mirčiai besiartinant Jėzus taip pasitikėjo savo Tėvu, kad žinojo, jog tas kryžius nebus jokia blogio pergalė. Dabar mes tai žinome, bet jam tą akimirką tai buvo paskutinis atsidavimo Tėvui gestas. Taip: kiekvienas liūdesys virsta džiaugsmu – jame.