Jn 17, 1–11a „Tėve, pašlovink savo Sūnų“

Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo:

„Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave ir tavo jam duota galia visiems žmonėms teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos jam esi atidavęs. O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.

Aš tave pašlovinsiu žemėje, atlikdamas darbą, kurį man buvai davęs nuveikti. Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui.

Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo tavo, o tu juos atidavei man, ir jie laikėsi tavojo žodžio. Dabar jie suprato, jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla. Tavo man patikėtus žodžius aš perdaviau jiems, o jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad esu iš tavęs išėjęs; įtikėjo, kad esi mane siuntęs.

Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tavo man pavestuosius. Jie juk yra tavieji! Ir visa, kas mano, yra tavo, o kas tavo – tai mano, ir aš pašlovintas juose. Aš jau nebe pasaulyje… Jie dar pasaulyje, o aš grįžtu pas tave“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt.

Evangelijos komentaro autorė – ses. Loreta Ilekytė FDCJ

Jėzus savo pokalbio su Tėvu pradžioje kalba apie amžinąjį gyvenimą, kurį teikia visiems žmonėms. Ar tikrai visiems? Taip, visiems, kurie priklausė Tėvui, o dabar yra Jo atiduoti Jam, Sūnui. Ar tai reiškia, kad būdami Sūnaus nebepriklausom Tėvui? Priklausom ir Jam, nes Jėzus savo maldoje sako: „Jie juk yra tavieji! Ir visa, kas mano, yra tavo, o kas tavo – tai mano“ (Jn 17, 9–10). O Jėzui nužengus pas Tėvą neliekame našlaičiais – mums atsiunčiamas kitas Globėjas, kuris liks su mumis per amžius – Šventoji Dvasia (plg. Jn 14, 16). Taigi mes esame Švenčiausiosios Trejybės.

Grįžkime prie amžinojo gyvenimo temos. Kas tai? Tai gyvenimas, kuris laiko atžvilgiu yra amžinas, begalinis, be pabaigos. O kaip su jo pradžia? Kada prasideda? Po mirties, kaip daugelis tai supranta? O ne! Ačiū Dievui, kad jo nereikia laukti taip ilgai. Jis prasideda jau šiame laikiname gyvenime. Ir tai mums pasako pats Jėzus: „O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.“ Taigi amžinasis gyvenimas prasideda su Dievo pažinimu. Ir kuo labiau Jį pažįstame, tuo labiau į šį amžinąjį gyvenimą panyrame. Ir kas mus link to veda? Kasdienis pokalbis su Dievu, Jo žodžio – Šventojo Rašto – studijavimas, Jėzaus paliktos pagalbos – sakramentų – dažnas priėmimas, bendrystės su žmonėmis auginimas ir, žinoma, geri darbai.

Visa tai padeda mums labiau Jį pažinti, pažinus – pamilti, pamilus – tarnauti ir su Juo amžinąjį gyvenimą gyventi.
Ir koks gi tas amžinasis gyvenimas su Juo šiapus? Ogi šios dienos 68 psalmė mums tai ir parodo:

Lietų geradarybių siuntei ant savųjų,
juos gaivinai, kai buvo pailsę.
Savo kaimenei tėviškę čia dovanojai,
vargšus globojai iš savo gerumo.
Viešpatį garbinkit kiekvieną dieną!
Dievas naštas mūsų neša – jis vaduotojas mūsų.
Mūs Dievas – tai gelbintis Dievas,
padeda iš giltinės Viešpats ištrūkti.

...pabaigoje turime nedidelį prašymą: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Šiuo metu atliekame nedidelius technologinius pakeitimus. Žvelgdami į ateitį planuojame ir ženklesnį atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.