Jn 17, 11b–19 „Kad jie būtų viena, kaip ir mes“

Pakėlęs akis į dangų, Jėzus bylojo:

„Šventasis Tėve, išlaikyk ištikimus savo vardui visus, kuriuos esi man pavedęs, kad jie būtų viena, kaip ir mes. Kol buvau su jais – tavo man pavestaisiais, – aš išlaikiau juos ištikimus tavo vardui; išsaugojau juos, ir nė vienas jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, – ir taip išsipildė Raštas.

Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų manojo džiaugsmo pilnatvę. Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio.

Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa. Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt.

Evangelijos komentaro autorė – Loreta Ilekytė FDCJ

Sunkiai suprantama ši Jėzaus malda su Tėvu. Daug paslapties, gelmės, intymumo. Tik širdimi galime pajusti, kad čia kalbama apie tikrai nelengvus dalykus.

Šioje Evangelijos pastraipoje yra dažnai pasikartojantis žodis „pasaulis“. O jeigu dažnai kartojama, vadinasi, turime į tai atkreipti didesnį dėmesį. Jėzaus maldoje randame: „Tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje manojo džiaugsmo pilnatvę“, „pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio“, „neprašau, kad juo paimtum iš pasaulio“, „ jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio“, „kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį“.

Atrodo, kad šis pasaulis, Dievo dirva (plg. Mt 13, 24), kuriame gyvena „vietiniai“, priešo pasodintos raugės, ir „svetimieji“, Dievo pasodinta gera sėkla, nėra saugus ir svetingas tiems, kurie yra „ne iš šio pasaulio“, nors šis pasaulis yra paties Dievo. Raugės nori užvaldyti visą dirvą, užgožti kviečius, kad kuo mažesnis būtų jų derlius Dievo aruode.

Apie tai perspėja ir Paulius: „Įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės. Netgi iš jūsų tarpo atsiras tokių, kurie klastingomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius. Todėl budėkite…“ (Apd 20, 29–30).

Jėzus tai žinojo, nes pats nuo jų nukentėjo. Bet įdomiausia, kad Jis nori ir meldžia, jog tokiame nesvetingame pasaulyje mes turėtume savyje Jo džiaugsmo pilnatvę. Paradoksas! Būsime nekenčiami, persekiojami, žudomi, bet vis tiek būsime pripildyti Jo džiaugsmo pilnatvės. Kodėl?

„Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16), kuris prasideda jau šiame pasaulyje.

Nes Jis kentėjo, mirė ir prisikėlė. Jis gyvas per amžius.

Nes Jis su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos (plg. Mt 28, 20).

...pabaigoje turime nedidelį prašymą: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Šiuo metu atliekame nedidelius technologinius pakeitimus. Žvelgdami į ateitį planuojame ir ženklesnį atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.