Jn 19, 25–27 „Štai tavo sūnus! Štai tavo motina!“

Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Kleopienė, ir Marija Magdalietė.

Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“

Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja – Gražina Dapšauskytė FPS

Tokią sunkią ir skausmingą kančios valandą Jėzus prašo savo motinos Marijos ir mylimojo mokinio atsiliepti ir pasakyti „taip“ naujiems tarpusavio santykiams, prašo rūpintis vienam kitu. Nuo tos valandos Marija tampa motina mylimajam mokiniui, o mylimasis mokinys – jos sūnumi. Apreiškimo metu pasakiusi: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38) Marija savo širdyje ir kūne padarė vietos Dievui, kad Jis galėtų ateiti į šį pasaulį. Dabar jos prašoma padaryti širdyje vietos ir mylimajam mokiniui, o per jį ir mums. „Per Mariją Kristus atėjo pas mus. Mes taip pat per ją einame prie Kristaus“ (pal. Jurgis Matulaitis).

Kiekvienoje kančioje atsiveria ir kuriasi nauji santykiai. Tarp Marijos ir mylimojo mokinio kuriasi motinos ir sūnaus santykis. Mokykimės iš Marijos kančioje ir skausme neužsidaryti, bet pasiimti ją pas save, padaryti vietos naujiems santykiams, naujam supratimui… Bet tam Marija turėjo išstovėti po kryžiumi, turėjo kaip motina išgyventi baisų skausmą ir sielvartą. Taip pat ir mylimasis mokinys turėjo išbūti prie mylimojo Mokytojo kryžiaus, kartu su Juo išgyventi kančią. Tik skausmingoje patirtyje pamatome dalykus kitoje šviesoje, kitaip nuskamba pasakyti žodžiai.

Mokinys pasiėmė Mariją pas save. Pasiimkime ir mes Mariją į savo kasdieną, į savo maldą, į skausmingas ir džiaugsmingas patirtis. Pasitikėkime ja, nes ji visada nukreips pas savo sūnų Jėzų, sakydama: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5).