2020 11 16

Irutė Faustina Jaruševičiūtė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Jn 19, 25–27 „Štai tavo sūnus! Štai tavo motina!“

Irute Faustina Jaruševičiūtė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Kleopienė, ir Marija Magdalietė.
Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Irutė Faustina Jaruševičiūtė

Kartu su Marija esame kryžiaus papėdėje. Kryžiaus, tapusio absoliučios meilės viršūne.
Dievas nuėjęs absoliučios meilės kelią, ketina ją atskleisti žmonėms. Savo nukryžiuotoje meilėje Dievas patalpina visą žmogaus kančią, kad galėtų ją perkeisti Gailestingumu. Kad galėtų išlieti savo Gailestingą meilę pasauliui. Kur tuo metu Marija? Ji šalia – skausmingoje tyloje, nuolankume, tačiau bendrystėje, savo Sūnaus meilėje.

Marija sugebėjo išstovėti kryžiaus papėdėje – gailestinga meilė yra stipri meilė! Gailestinga meilė geba atlaikyti kryžių, sunkumus ir iššūkius.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kryžiaus papėdėje Jėzus tarė savo mylimam mokiniui: „Štai tavo motina“, ir jis tarė Marijai: „Štai tavo sūnus“ (Jn 19, 27). Savo žodžiais Jėzus sukūrė naujus atsakomybės santykius: motinos sūnui, sūnaus motinai. Sūnaus branginama motina tapo Dievo dovana vienam iš mokinių. Jėzus nepalieka motinos vienos – mylimas mokinys buvo pavadintas „sūnumi“. Bet mokinio namai buvo ir jį supanti bendruomenė, jo Bažnyčia. Marija buvo priimta į Bažnyčią: naujojoje Dievo tautoje ji rado savo galutinę vietą.

Žodžiais, kuriuos Jėzus pasakė nuo kryžiaus: „Štai tavo sūnus“, Marijai suteikiama misija: atspindėti Kristaus atvaizdą ir panašumą kiekviename iš savo vaikų. Tai metas, kai Marija atgaivina Apreiškimo tikėjimą, joje vėl atsiveria paslaptinga motinystė. Per Mariją, mumyse gimsta dieviškasis gyvenimas.

„ Nuo tos valandos …“ Viskas vyko nurodytu laiku. Jėzaus nesibaigiančiu laiku. Tai tęsiasi ir šiandien, kai mūsų laikų mokiniai turi priimti Dievo Motiną į savo širdį, savo gyvenimą, savo bendruomenę. Kai mes ateiname pas Mariją, Gailestingumo Motiną, kai mes prašome jos pagalbos, kam ji skirta? Ar tai padeda mumyse augti Jėzaus gyvenimui? Ar ateiname pas Mariją tam, kad taptume panašesni į Jėzų?
Išganytojo kraujuojančios ir mylinčios pėdos šalia mūsų. Padėk mums, Marija, pajausti, kada mūsų žodžiai silpni ir bereikšmiai. Išmokyk mus gebėti nuolankia tarnyste atspindėti Jėzaus meilę. Šv. Mergele Marija, Gailestingumo Motina, prašau, suteik mums malonės, kad kartu su Tavimi galėtume apkabinti tuos, kuriems skauda.

 Autorė – VšĮ Vilkpėdės ligoninės dvasinė asistentė