Jn 19, 25–34 „Štai tavo sūnus. Štai tavo motina“

Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.

Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, ir kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“

Tenai stovėjo indas, pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant yzopo vytelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie jo lūpų. Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią.

Kadangi buvo Prisirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti. Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

Marija buvo Jėzaus Motina, bet kodėl Ji yra vadinama ir Bažnyčios motina? Šios dienos Evangelijos ištrauka perduoda mums Jėzaus testamentą. Iš vienos pusės atrodo natūralu, kad netikėtai suimtas Jėzus neturėjo laiko pasirūpinti savo motina ir, mirties valandą apie ją galvodamas, paveda apaštalo Jono globai. Jis nori, kad Ji būtų jam arti kaip motina. O mes gerai prisimename Jo žodžius, kad jo Motina ir Jo broliai bei seserys, tai visi, kurie vykdo Dievo valią (žr. Mt 3, 33). Taigi, nustatydamas šeimyniškus ryšis tarp Marijos ir Jono, Jis nustato ryšį ir tarp Marijos bei kiekvieno Jį tikinčiojo. Mirštantis ant kryžiaus Jėzus davė mums Mariją kaip mūsų Motiną!

Yra dar ir kita priežastis. Ši Marijos šventė yra nustatyta diena po Sekminių, po Šventosios Dvasios atsiuntimo, dienos, kai gimė Bažnyčia jau kaip sąmoninga tikinčiųjų bendruomenė, suvienyta Dvasios malone. Marija buvo kartu su apaštalais, Ta, kuri jau buvo gavusi Šventąją Dvasią apreiškimo akimirką ir nuo tada liko „malonės pilnoji“. Ta Marija, pilna Šventosios Dvasios malonės, prašo tos Dvasios apaštalams ir Jėzaus mokiniams. Marija įvykdo Jėzaus paskutinį troškimą: tapo Jono ir per jį visų tikinčiųjų dvasine Motina. Ta, kuri pagimdė Jėzų, buvo ir prie Bažnyčios gimimo.

Man tai labai džiugi Marijos šventė. Galiu kreiptis į Ją: mano Mama! Galiu, kaip Jos vaikas prie Jos prisiglausti, galiu paprašyti užtarimo, galiu Jai palikti visas bėdas. Ir žinau, kad neliksiu vienišas. Ir žinau, kad Ji nepaliks tiktai sau mano paslapčių, mano bėdų. Žinau, kad kaip Galilėjos Kano vestuvėse Ji užtars pas Savo Sūnų! Ir žinau, kad po Jos motiniška globa Bažnyčia yra saugi!