Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Jn 19, 25–34 „Štai tavo sūnus. Štai tavo motina“

Kun. Ramūnas Mizgiris, OFM. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.

Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, ir kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“

Tenai stovėjo indas, pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant yzopo vytelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie jo lūpų. Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią.

Kadangi buvo Prisirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti. Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris, OFM

Kančia arba baimė nėra dorybės. Krikščionių bendruomenė, Bažnyčia, kuri užsibūna Didžiojo penktadienio sielvarte, rizikuoja nutolti nuo Evangelijos mokymo. Kryžius yra Dievo meilės, o ne kančios ženklas. Bijoti mirties, vadinasi, bijoti Gyvenimo.

Mergelė Marija, Bažnyčios Motina, stovi „prie Jėzaus kryžiaus“ (Jn 19, 25), kitais žodžiais tariant, ji stovi tikėdamasi ir vildamasi. Kančia – vienaip ar kitaip – paliečia mus visus, tačiau kiekvienas galime pasirinkti: stovėti prie Jėzaus kryžiaus arba stovėti tiesiog prie kryžiaus.

Tik stovėdami prie Jėzaus kryžiaus, tai yra būdami vienybėje su Tuo, kuris savo prisikėlimu nugalėjo mirtį, mes galime peržengti liūdesį ir baimę.