Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Jn 20, 19–23 „Kaip mane siuntė tėvas, taip ir aš jus siunčiu. Imkite šventąją dvasią“

Kun. Vladimiras Solovej. Bernardinai.lt nuotrauka

Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“
Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.
O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Vladimiras Solovej

Pirmosios savaitės dienos vakare Jėzus įžengia pas apaštalus su ramybės pasveikinimu ir Šventosios Dvasios dovana. Negali būti ramybės be sąmoningo Šventosios Dvasios dovanos priėmimo. Bet kokios žmogiškos pastangos, projektai, geros intencijos be sąmoningo Šv. Dvasios dovanos priėmimo bus tik akių dūmimas. Tokie yra žmonių taikos ir ramybės pažadai bei siekiai pasaulyje. Tai nieko daugiau kaip veidmainiškas egoistiško ramaus gyvenimo siekis savo malonumui, siekis būti patenkintam savimi ir kitais, išdidžiai jaustis svarbiam ir galingam – tokia ramybė yra grynas egoizmas – tai tikras karas, o ne Šventosios Dvasios RAMYBĖ.

Šventoji Dvasia apnuogina netikrą žmonių ramybę, taip pat ir tą veidmainišką religinę ramybę, kurioje neretai ramybė reiškia užčiaupti burną, vengti dialogo, nesigilinti, pastatyti į vietą ir nediskutuoti. Jėzaus Dvasia tokias ramybės oazes išverčia aukštyn kojomis, įsilaužia į jas ir sutriuškina tariamai nepajudinamas ir nepaliečiamas schemas. Dvasia mus sugrąžina prie esmės, ji mums apreiškia Dievo dovanos naujumą mūsų istorijoje.

Dievo Dvasia išsprogina pasaulinės taikos iliuzijas ir grąžina žmogaus sielai, protui ir širdžiai pirmapradę malonę. Jei yra pirmapradė nuodėmė, tuomet Dvasia grąžina mūsų sąžinei pirmapradę ramybę. Tai yra ta galia, kuri valdo pasaulį visose jo dimensijose, kviesdama mus šiandien priimti ramybės dovaną tam, kad ji įžiebtų mumyse dievišką liepsną, kad mes netūnotume ramūs, bet ramybę kurtume.