Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 04 24

Kun. Vytautas Brilius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jn 20, 19–31 „Po aštuonių dienų Jėzus atėjo“

biblija
Kun. Vytautas Brilius. Redakcijos archyvo nuotrauka

Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.

O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“.

Vieno iš dvylikos, – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo jų tarpe, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“

O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįdėsiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.

Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Jėzus jam ir sako:

„Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų stebuklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami vardan jo turėtumėte gyvenimą.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytautas Brilius

Jėzaus apsireiškimas prisikėlus yra švelnus ir alsuojantis meile. Dievas turi neišsemiamas galimybes įrodyti savo buvimą ir veikimą, priversti žmones vykdyti Jo valią, tačiau to nedaro.

Jėzus palyginimais apie vynuogyną ir vynininkus priminė, kaip išrinktoji tauta nerodė klusnumo, atmesdavo, persekiodavo ir net žudydavo pranašus, tačiau Dievas nenustodavo kreipęsis į žmones, parodydamas, kad Jis be galo ištikimas, kantrus ir atlaidus. Vienintelė žinia žmonėms ir vienintelė priemonė, per kurią ji perduodama, yra meilė.

Todėl ir Velykų dienos vakarą ir kitą kartą apsilankęs Jėzus pirmiausia kreipiasi: „ramybė jums“. Ramybė – tai taika, o taika – tai susivienijimas. Susivienijimas – tai savęs dovanojimas, tai vėl auka.

Kryžiaus mirtimi Jėzaus auka nesibaigia. Jis nepriekaištauja silpnumą parodžiusiems mokiniams, o vėl jiems save dovanoja, aukojasi. Jis nuolankiai įrodinėja savo tikrą buvimą prisikėlus, su apaštalais valgydamas, nuolankiai pateikia Tomui tokį įrodymą, kokio jis pageidavo.

Begalinė Dievo meilė per Jėzų Kristų, nuolankumas ir pagarba silpnam žmogui kelia mūsų susižavėjimą ir primena, kokiais ir mes turime būti.