Jn 21, 20–25 „Tai yra mokinys, kuris tuos dalykus aprašė, ir jo liudijimas tikras“

Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: „Viešpatie, kas tave išduos?“

Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: „Viešpatie, o kas jam bus?“

Jėzus atsakė: „Jei aš noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!“

Ir taip pasklido gandas tarp brolių, jog tasai mokinys nemirsiąs. Betgi Jėzus nesakė: „Jis nemirs“, tik „Jei noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau?“

Tai ir yra mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.

Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurias reikėtų parašyti.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt.

Evangelijos komentaro autorė – Liudvika Renata Lukoševičiūtė FDCJ

Skaitant šį tekstą išryškėja kelios mintys.

Pirma – apie kontrolę. Petras klausia Jėzaus apie Jono ateitį, norėdamas žinoti, kas šitam bus. Jėzus tiesiogiai neatsako į klausimą, pavartodamas frazę: „Tu žiūrėk savo reikalų.“ Dažnai mūsų keliami klausimai Dievui ir kitiems žmonėms neapsiriboja paprastu smalsumu. Jie labiau panašūs į norą kontroliuoti ir valdyti kito situaciją bei žinojimą apie ją. Galbūt ir gerai, kad kai kurių dalykų žinoti ir suprasti tiesiog negalime.

Antra – apie tą, kurį Jėzus mylėjo. Šią frazę vartoja Jonas, kalbėdamas apie save. Jeigu taip sakytų kiti mokiniai, galėtume manyti, kad Jonas buvo išskirtinis Jėzui, ir visi tai žinojo bei su tuo susitaikė. O gal nesusitaikė. Tačiau šią frazę sako pats Jonas apie save. O tai reiškia, kad jis visuomet žinojo esąs Jėzaus mylimas ir tuo nenustojo tikėti. Greičiausiai ir kiti tai žinojo apie save, tačiau nevartojo tokių žodžių. Ne veltui sakome, kad Jonas – meilės apaštalas. Tai yra paguoda ir bet kuriam iš mūsų – esame tas ar ta, kurį Jėzus mylėjo.

Trečia – apie pabaigą. Šios pastraipos yra Evangelijos pagal Joną pabaiga. Perskaitę gerą knygą visada jaučiame tam tikrą liūdesį, kad pasibaigė mūsų patirti išgyvenimai ar išblėso pažinti charakteriai, kuriuos sutikome knygoje. Padedame ją į šalį ir galbūt imamės kitos, kuri atveria naują pasaulį. Tačiau Evangelija nėra tokia knyga, kurią tiesiog perskaitome ir pamirštame. Ji ateina į mūsų kasdienybę ir tampa gyvenimu. Užvertę paskutinį jos puslapį, galime klausti: o kas toliau? Juk tai ne pabaiga, o kvietimas pratęsti Jėzaus gyvenimą savuoju.

...pabaigoje turime nedidelį prašymą: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Šiuo metu atliekame nedidelius technologinius pakeitimus. Žvelgdami į ateitį planuojame ir ženklesnį atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.