Jn 3, 13–17 „Turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus“

Jėzus pasakė Nikodemui:
„Niekas nebuvo pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus. Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą.

Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja ses. Romualda Alma Vabuolaitė FDCJ

Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventė. Kryžiaus IŠAUKŠTINIMO? Ar galima Kryžių aukštinti? Juk „pasaulyje Dievas mirties nesukūrė (…). Jis visa sukūrė vien tam, kad gyventų (…)“ (Išm 1, 13; 14). Mes nemėgstame, vengiame skausmo, kančios, nenorime matyti kitų kenčiant. Kryžius mums asocijuosi su kančia, skausmu, sunkumais, nesėkmėmis, pralaimėjimu. Dar tenka pridurti, kad tai yra mūsų nuodėmės kaina – mūsų kaltės ženklas. O kas gi nori, kad jam primintų kaltę?

Šios dienos Dievo Žodis mums atskleidžia slėpinį, nesuvokiamą žmogiškai logikai. Evangelijoje šį slėpinį mums atskleidžia Jėzus „Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus“: „Dievas taip pamilo pasaulį“, girdime, „jog atidavė savo vienatinį Sūnų“. Meilė, dieviška nesuinteresuota, save dovanojanti meilė tampa ta galia, kuri perkeičia visa. Tai, kas buvo pralaimėjimu, tampa pergale: nugalėta nuodėmė, nugalėta mirtis, nugalėtas šėtonas, mes ir pasaulis išgelbėti.

Ar ši pergalė keičia mano ar mūsų gyvenimą, kasdienybę? Sustokime ir pažvelkime į Kryžių, į Nukryžiuotąjį. Išdrįskime įsižiūrėti į Jo meilės kupiną žvilgsnį (prisimenu buvo laikas, kai nedrįsdavau pažvelgt į Nukryžiuotąjį). Leiskime Jam pažvelgt ir nušviest visus mūsų ir šalia esančiųjų kryželius ir kryžius, skausmus, ligas, kančias, pralaimėjimus, nesusipratimus ir žiaurumus, visą tą blogį, kuris kartais viršija mūsų žmogiškąjį suvokimą. Jis visa tai patyrė, bet Meilės galia visa perkeitė ir nugalėjo, ir „buvo išaukštintas“ (Plg. Fil 2, 6–11). Taip gėdos ir mirties ženklas tampa pergalės, beribės meilės ženklu, mūsų išaukštinimo ženklu. Belieka nusilenkt šiam didžiam Meilės slėpiniui, priklaupt ir išpažinti: „JĖZUS KRISTUS YRA VIEŠPATS!“ Su pasitikėjimu priglusti prie Jo, patirti Jo artumą ir meilę ir pradžiugti dėl Jo išgelbėjimo. Esame mylimi MEILĖS ir pašaukti mylėti.

Autorė yra Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonė (FDCJ)