Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Jn 3, 16–18 „Dievas siuntė savo sūnų gelbėti pasaulio“

Kun. Ramūnas Mizgiris, OFM. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

Jėzus kalbėjo Nikodemui:
„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris, OFM

Dievas prabilo žmogui ir apsireiškė per savo Sūnaus įsikūnijimą, gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą dėl pasaulio išganymo (Jn 3, 16), taip paskelbęs, kad Jis savo vidiniame gyvenime yra Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia.

Krikščionys tiki vieną Dievą trijuose asmenyse, nes tiki, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8). Jei Dievas yra meilė, tai Jis turi kažką mylėti. Juk neegzistuoja meilė „tuštumoje“, be jokio objekto. Nėra meilės be meilės kam nors. Ką Dievas myli, kad būtų pavadintas meile?

Kažkas galbūt pasakys, kad Dievas myli žmones. Tačiau žmonės pradėjo egzistuoti tik prieš du milijonus metų, ne anksčiau. Tada gal visatą? Bet visata pradėjo egzistuoti prieš maždaug trylika milijardų metų.

Ką į iki tol Dievas mylėjo, kad būtų pavadintas meile? Juk negalime sakyti, kad Jis mylėjo pats save, nes tai būtų egoizmas arba narcisizmas, bet ne meilė.

Dievas yra Trejybė, nes yra tobulos meilės bendrystė. Dievas nėra užsisklendęs ar egocentriškas, priešingai – tai gyvybė, trokštanti save dovanoti, atvirumas, santykis. Trys asmenys, kurie iš tiesų yra tik vienas Dievas, egzistuoja kaip vien tik begalinė ir amžina meilė.