2021 08 01

Gražina Dapšauskytė FPS

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.
Gražina Dapšauskytė FPS. Asmeninio archyvo nuotrauka

2021 08 01

Gražina Dapšauskytė FPS

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jn 6, 24–35 „Kas ateina pas mane, nebealks, ir kas tiki mane, nebetrokš“

Sužinoję, kad užežerėje nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“
O Jėzus prabilo į juos: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę stebuklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties. Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas – Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs“.
Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?
Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė“.
Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi stebuklą, kad mes pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: ‘Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus’“.
Tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę“.
Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“
Jėzus atsakė: „Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – ses. Gražina Dapšauskytė FPS

Mūsų žemiškajai gyvybei palaikyti reikalingas maistas ir jam skiriame nemažai laiko. Kiek žmogus pluša dėl žemiškojo maisto! Reikia užsidirbti, kad, turėdamas pinigų, galėtų nusipirkti. Kiek laiko praleidžiame prekybos centruose, o kur dar paskui maisto gaminimas ir valgymas! Negi visa tai vien tam, kad palaikytume gyvybę ir vėl galėtume plušėti dėl maisto?..

Jėzus nurodo, kad turime plušėti „ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui“ (Jn 6, 37). Jėzus duoda atsakymą į mūsų klausimus, bet tam reikia kalbėtis su juo. Galime iš karto nesuprasti atsakymo arba ne taip suprasti. Kartais reikia mokėti išlaukti.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Jėzus yra ta Duona, teikianti gyvybę, pasotinanti mūsų kasdienos alkį, stiprinanti sunkumuose, teikianti jėgų mūsų silpnumuose. Ir tai nėra vien gražūs žodžiai. Neužtenka tik klausytis. Taip, kaip neužtenka tik susirasti receptą, kaip iškepti gardžią duoną. Arba perskaityti, kokios naudos duona duoda mūsų organizmui, ją matyti ant savo stalo, bet jos taip ir nesuvalgyti. Taip, kaip turiu paimti duonos riekę ir atsikąsti, taip turiu ateiti prie Gyvybės duonos ir tada ją pajusiu. Jokie svarstymai čia nepadės.

Minia jau buvo patyrusi duonos padauginimo stebuklą, bet vėl prašo Jėzaus ženklo, kad pamatytų ir įtikėtų. O mes? Ar pastebime Dievo stebuklus – nuostabius dalykus, kurie vyksta kiekvieną dieną? O gal kaip ta minia kartkartėmis prašome kokio nors ženklo iš dangaus, neatpažindami šiandienos ženklų. Turime liautis bėgę, kad tuos ženklus pastebėtume.

Kodėl ieškau Jėzaus? Ar kad mano norus patenkintų? Ko iš jo tikiuosi? Ieškokime Jėzaus, ateikime pas jį, nes tik jis gali suteikti naujos prasmės mūsų gyvenimo trapumui, mūsų pažeidžiamumui.