Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jn 6, 35–40 „Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų, turėtų amžinąjį gyvenimą“

Portretas.
Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD. Evgenios Levin nuotrauka/Bernardinai.lt

Jėzus kalbėjo miniai:
„Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. Bet aš jums sakiau: jūs mane regėjote ir netikite. Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu. Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė.
O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandienos pirmajame skaitinyje sutinkame Saulių, kuris vėliau Dievo malonės dėka taps vienu iškiliausių tikėjimo skleidėjų. Saulius buvo uolus ir ištikimas Įstatymo vykdytojas, todėl persekiojo naujojo kelio sekėjus. Girdime, kad jis pritarė Stepono nužudymui, ir tą dieną prasidėjo didelis Bažnyčios persekiojimas Jeruzalėje ir visi, išskyrus apaštalus, pasitraukė į nuošalesnes vietoves Sauliui toliau persekiojant Bažnyčią. Pilypas pasitraukė į Samarijos miestą ir ten skelbė Gerąją Naujieną apie Jėzų.

Ar mes turėtume drąsos dalintis naujiena apie Jėzų, net ir persekiojami? Kokio gylio yra mano tikėjimas? Pasauliui sekuliarėjant, kaip sekasi asmeniškai laikytis krikščioniškų vertybių, liudyti kitiems Jėzų savo gyvenimu? Pilypas laikėsi Evangelijos skelbimo, dalijosi žinia apie Jėzų ir pasakojama, kad po tą miestą pasklido didelis džiaugsmas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijoje Jėzus apsireiškia kaip gyvenimo duona. Jis naudojasi kasdieniškais palyginimais, idant atskleistų gilią tikrovę. Duona yra pats įprasčiausias ir labai reikalingas mūsų gyvenime maistas. Meldžiamės suteikti mums kasdienės duonos, kuri mus palaiko, maitina ir stiprina.

Taip ir Jėzus: Jis maitina, palaiko ir teikia gyvybę, tapęs gyvenimo duona Eucharistijoje. Šv. Hilarijus (vienas iš ankstyvųjų Bažnyčios Tėvų) kalbėjo: „Priėmę Kristaus Kūną ir Kraują, mes esame Kristuje ir Kristus yra mumyse.“ O, kokie nuostabūs mainai… Su Juo visa, kas esame, yra Dieve.

Koka didi Eucharistijos dovana – niekuomet nesame taip arti Jėzaus, kaip sakramentinės Komunijos metu, nes su Juo esame Dieve.

Nenuostabu, kad šventieji, pvz., šv. Teresė Avilietė ragino savo seseris kiek galima ilgiau pasilikti su šiuo dieviškuoju Svečiu. Ar pasiliekame? Šiame triukšmingame pasaulyje, regis, nuolatos kažkur skubame. Kuomet svečias ateina į namus, juk skiriame laiko pabūti su juo – kaip daug labiau derėtų pasilikti su savo dieviškuoju Svečiu, Jėzumi ir melsti Jį gilesnio supratimo ir dėkingumo už Jo dovaną mums – Eucharistiją. Prašykime Jį laiminti ligonius, guosti vienišuosius, sustiprinti visus kenčiančius žmones.