Jn 6, 35–40 „Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų, turėtų amžinąjį gyvenimą“

Jėzus kalbėjo miniai:
„Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. Bet aš jums sakiau: jūs mane regėjote ir netikite. Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu. Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė.

O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną”.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja – ses. Jėzaus Danguolė Marija OCD

Jėzus kalbėjo miniai. Jėzus kalba ten, kur yra susirinkę daug žmonių, bet Jis kalba kiekvienam asmeniškai. Kviečia ateiti pas Viešpatį, kad nebealktum ir nebetrokštum. Ir Jis kalba ne apie gėlą vandenį ar kasdienę ant stalo padėtą duoną – žinoma, tai irgi yra gyvybiškai reikalinga, – Jis kalba apie santykį ir tikėjimą.

Jėzų kaip Gyvenimo Duoną galime patirti tik pažinę Jo Meilę, paaukotą už mus ant kryžiaus. Jėzus nenori mūsų maitinti lozungais. Jis mus maitina tikrove, kurią patiriame būdami su Juo. Tai įvyksta, kai Jo ištarti žodžiai apie Gyvenimo duoną tampa asmenine tikrove, kurios nereikia įrodinėti, ginti, o tiesiog tikint ir pasitikint kasdien gyventi joje. Malonus kepamos duonos aromatas pasklinda po visus namus ir net sukuria savotišką jaukimo ir saugumo jausmą. O Gyvenimo duona padeda atpažinti, kas yra Dievo valia ir romiai ją vykdyti.