Jn 6, 44–51 „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus“

Jėzus kalbėjo miniai:
„Niekas neateis pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatrauks; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną. Pranašų parašyta: „Ir bus visi mokomi Dievo”.

Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai, kuris iš Dievo yra, tas jį regėjo. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, turi amžinąjį gyvenimą.

Aš esu gyvenimo duona. Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, nemirtų”.

Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę”.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja – ses. Jėzaus Danguolė Marija OCD

Pirmame šios dienos liturginiame skaitinyje skaitome apie vieną užgimusį krikščionį, kuris buvo atviras ieškoti, klausti, klausyti, išsakyti savo nuogąstavimą: „Kaip galėčiau suprasti, jei man niekas nepaaiškins?!“

Koks gražus vidus tų žmonių, kurie tyra širdimi ieško Dievo! Ir kaip svarbu tuomet juos palydėti klausant Dvasios ir pakeliaujant kartu be iš anksto paruoštų atsakymų. Taip Jėzus po Prisikėlimo keliavo kartu su Emauso mokiniais, kurie stebėjosi: „Nejaugi tu būsi vienintelis ateivis Jeruzalėje, nežinantis, kas joje šiomis dienomis atsitiko!“ (Lk 24, 18). Dialogas, atvirumas, išklausymas, įsiklausymas, kantrybė.

Koks tikras ir abipusis džiaugsmas gimsta, kai širdys užsidega Dievo meile… Eunuchas po krikšto džiaugdamasis traukė savo keliais, Viešpaties Dvasia pagavo Pilypą…