Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jn 6, 52–59 „Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas“

Portretas.
Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD. Evgenios Levin nuotrauka/Bernardinai.lt

Žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“
O Jėzus jiems kalbėjo:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.
Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, o aš jame.
Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Štai duona nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“.
Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.
Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Skaitinyje iš Apaštalų darbų girdime apie Sauliaus atsivertimą pakeliui į Damaską, kur ketino suiminėti ir gabenti į Jeruzalę „to kelio“ sekėjus. Ištiktas šviesos jis krenta žemėn. Tuo pačiu metu girdi balsą, klausiantį: „Kam mane persekioji?“ Priblokštas Saulius klausia: „Kas tu esi, Viešpatie?“

Įsiklausykime į atsakymą: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji.“ Sauliui nepasakyta: persekioji mano mokinius, mano tikinčiuosius, bet – persekioji mane. Didi šio pasakojimo atskleidžiama tiesa: mumyse yra Jėzaus gyvenimas.

Žinome, kad vėliau Saulius, jau tapęs Pauliumi, niekada nepamiršo ir skelbė žmonėms tą realybę: Jūs esate gyvojo Dievo šventovė ir Dievo Dvasia gyvena jumyse (1 Kor 3, 16–17). Kaip turėtume gerbti kiekvieną žmogų ir rūpintis vieni kitais – kiekvienas žmogus yra mylimas Dievo, pakviestas šventai gyventi. Dievo sukurtas iš meilės, todėl ir mūsų atsakymas visiems turėtų reikštis pagarba ir atidumu.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijoje tęsiasi Jėzaus – gyvenimo duonos tema, kviečianti mus palaikyti santykį per šventąją Komuniją, kurioje intymiausiu būdu susitinkame Dievą šioje žemės kelionėje. Kaip nuostabiai išreikšta šv. Jono Pauliaus II eilėse „Nenusileidžiančios saulės giesmė“:

„Vieninteliame vaiko akių žvilgsnyje / įsmeigtame į šventąją Ostiją / sutikau dangiškąjį Tėvą / su meile žvelgiantį į mane <…>Mudviejų meilės troškimas, – tarė Sūnus, / išsipildys, ir žmonių akys atsivers šviesai / ir jau niekuomet nestokos to negęstančios šviesos spindėjimo.“

Priėmę Jėzų Eucharistijoje, pasilikime su Juo kiek galėdami ilgiau, dėkodami už didžią Jo meilės dovaną. Atneškime prie Jo visus mums brangius žmones ir ligonių, varguolių, paniekintų žmonių rūpesčius.