Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jn 6, 60–69 „Pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“

Portretas.
Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD. Evgenios Levin nuotrauka/Bernardinai.lt

Daugelis Jėzaus mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“

Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: “ Jus tai piktina? O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?! Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas. Bet kai kurie iš jūsų netiki“.

Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netikės, ir kas jį išduos. Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakau: niekas neateis pas mane, jeigu jam nebus duota Tėvo“.

Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo. Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“

Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pamatėme, kad tu – Dievo Šventasis“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Po Pauliaus atsivertimo bažnyčios išgyveno ramybės ir augimo laiką. Šiandien girdime apie Petro pasiuntinybę: jis lanko įvairias vietoves, atvyksta į Lydą, kur išgydo aštuonerius metus paralyžiuotą žmogų. Petras tiesiog taria tam vyrui, kad Jėzus Kristus jį gydo, ir vyras tuoj pat pakyla. Visi, regėję stebuklą, atsivertė į Viešpatį. Kokia Jėzaus vardo galia! Ištikti sunkumų, rūpesčių sūkuryje šaukimės Jėzaus vardo, Jis visuomet pasirengęs mums padėti. Jėzus pasilieka su mumis, tačiau ar mes esame su Juo? Ir vis dėlto visose mūsų problemose Jis pasirengęs padėti, kai tik Jo šaukiamės. „Jėzau, padėk man“ – paprasta ir galinga malda.

Evangelijoje artėjame ilgo Jėzaus kalbėjimo apie gyvenimo duoną pabaigos link. Liūdna, kad daug Jo sekėjų pasitraukia. Viešpats kreipiasi į savo artimiausius draugus, savo mokinius ir klausia, gal jie taip pat nori pasišalinti. Jėzus niekuomet neverčia žmogaus, esame laisvi rinkdamiesi. Petras atsako visų vardu, ir mūsų vardu: „Pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes tikime, kad Tu esi Dievo šventasis.“

Gyvenimo iššūkių, pakilimų ir nusileidimų apsuptyje pas ką mes galime eiti, jei ne pas Jėzų, kuris mus myli ir guldo už mus savo gyvybę? Norėdamas padaryti mus savo draugais, pasilieka gyvenimo duonoje. Čia, priimdami šventąją Komuniją, tampame viena su Juo, kaip rašė šv. Jonas Paulius II savo eilėse: „Tu tampi manimi, o aš Tavimi, eucharistiniu Tu.“

Dėkokime Jėzui už Jo meilę ir artumą mums Eucharistijoje ir atminkime savo maldose tuos, kurie negali priimti Jėzaus artumos Eucharistijoje: ligonius, vienišus ir pasiklydusius žmones. Te Dievas būna jų paguoda, testiprina savąja meile.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien