Jn 7, 1–2. 10. 25–30 „Jie norėjo Jėzų suimti, bet dar nebuvo atėjusi jo valanda“

Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai tykojo nužudyti.

Artėjo žydų palapinių šventė. Kai jo broliai iškeliavo į šventę, tuomet ir jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis.

Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: „Ar tik ne šitą nori nužudyti? Štai jis viešai kalba, ir niekas jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas? Tačiau mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis“.

Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, garsiai šaukė: „Išties, jūs mane pažįstate ir žinote, iš kur aš kilęs. Ne pats nuo savęs atėjau, bet tikras yra tas, kuris mane atsiuntė, o jūs jo nepažįstate. Aš jį pažįstu, nes iš jo esu atėjęs ir jis yra mane siuntęs“.

Tuomet jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt.

Evangelijos komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

„Tu manęs visiškai nepažįsti“, – turbūt kiekvienas iš mūsų esame girdėję tokį priekaištą ar patys išsakę savo artimam žmogui. Dažnai tarp mūsų susikurtos ar sukurtos tiesos apie kitą asmenį ir tikrovės, koks tas asmuo iš tiesų yra, žioji gili praraja.

Jėzaus tautiečiai buvo tikri, kad žinojo, koks bus tikrasis Mesijas, manė, kad puikiai pažįsta šį skandalingą rabi iš Galilėjos Nazareto. Tačiau šis jų žinojimas jiems tapo suklupimo akmeniu.

Jėzus sako, kad jo užduotis parodyti Tėvą, kurį tik Jis vienintelis pažįsta, nes yra Sūnus.

Tačiau kaip sunku pripažinti, kad turėtas žinojimas tebuvo apgaulė nuolankiai priimti tiesą. Tik nedaugeliui tai pavyksta, o kiti deda visas pastangas pašalinti tą, kuris kelia pavojų jų iliuzijai.

„Tuomet jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda.“