Jn 8, 21–30 „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, – suprasite, kad Aš Esu“

Jėzus kalbėjo fariziejams:

„Jau greit aš pasitrauksiu, o jūs ieškosite manęs ir numirsite su savo nuodėme. Kur aš einu, jūs negalite nueiti.“

Tada žydai ėmė klausinėti: „Nejaugi jis ketina nusižudyti, kad sako: „Kur aš einu, jūs negalite nueiti?“

Jėzus atsakė: „Jūs esate iš pažemių, o aš esu iš aukštybės. Jūs – iš šio pasaulio, o aš – ne iš šio pasaulio. Dėl to aš jums sakiau, kad jūs numirsite su savo nuodėmėmis. Tikrai! Jeigu jūs netikėsite, kad Aš Esu, – jūs numirsite su savo nuodėmėmis.“

Tuomet jie paklausė: „Kas gi toks esi?“

Jėzus atsakė: „Kaip tik tas, ką aš jums sakau! – Daugel turėčiau apie jus kalbėti ir smerkti, bet tiesakalbis yra mano Siuntėjas, ir aš skelbiu pasauliui, ką iš jo girdėjau.“ Tačiau jie nesuprato, kad jis kalbėjo jiems apie tėvą.

Jėzus tęsė: „Kai žmogaus sūnų būsite aukštai iškėlę, – suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė. Mano Siuntėjas yra su manimi; jis nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas jam patinka.“

Taip jam kalbant, daugelis įtikėjo jį.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt.

Evangelijos komentaro autorius – Vincas Kolyčius (1922–2013)

Šios dienos Evangelijoje  yra pasakyta labai daug.  Galima apie tuos žodžius medituoti, melstis ir prirašyti keletą lapų. Atkreipkim dėmesį į keletą sakinių: „Jau greitai aš pasitrauksiu, o jus ieškosite manęs ir numirsite su savo nuodėme.“ Visiems mums gyvenime yra duota įvairių progų, kurios daugiau nebepasikartos. Visiems yra duota galimybė pažinti Jėzų Kristų ir priimti Jį kaip savo asmeninį  Išganytoją ir Viešpatį. Bet ta galimybė gali būti atmesta ir prarasta. Mūsų dienos šioje žemėje yra ribotos, ir nuo to, kaip mes gyvename, gali priklausyti visa amžinybė. „Šiandien yra išganymo metas.“ Jėzus perspėja: „Jus ieškosite manęs ir numirsite su savo nuodėmėmis.“

„Jūs – iš šio pasaulio, o aš – ne iš šio pasaulio.“ Šie Jėzaus žodžiai apie prieš Jį nusiteikusius žydus tam tikra prasme tinka ir mums. Juk taip lengvai mus įkalina šio pasaulio rūpesčiai bei troškimai! Tačiau Geroji Naujiena yra ta, kad Dievas jau dabar trokšta pakylėti mus į dangiškąją tikrovę, ir tik Jis gali tai padaryti.

Žmogiški jausmai ir šis ribotas pasaulis dažnai paveikia mūsų mąstymą. Tačiau kuo labiau leisime Šventajai Dvasiai apreikšti mums dieviškąją tiesą ir meilę, tuo labiau mūsų mąstymas bus perkeistas. Kuo labiau leisime Šventajai Dvasiai mus vesti, tuo asmeniškiau išgyvensime Gerosios Naujienos palaimą ir mūsų dangiškojo Tėvo meilę. Kaip tai padaryti? Jėzus vėl sako: „Jeigu jūs netikėsite, kad Aš Esu, numirsite savo nuodėmėse.“ Jis nesakė: „Aš buvau“ ar „Aš būsiu“, bet „Aš Esu..“ Dabar, šiandien, visada!

Jėzaus kvietimas niekada nesikeičia. Jis ragina mus pripažinti savo nuodėmes ir prašyti atleidimo. Žinoma, tai nelengva. Mes linkę vadinti save visai neblogais žmonėmis, pamiršdami nuodėmes ir neklusnumo atvejus, keliančius sumaištį savo gyvenime ir tarpusavio santykiuose. Kartais stengiamės išvengti atsakomybės, kaltindami kitus: „Jei jis nesielgtų taip ar kitaip, būtų daug lengviau mums kartu gyventi.“ Kartais, kai sunku laikytis kurio nors Šventojo Rašto nurodymo, pradedame teisintis sakydami: „O aš visai nemanau, kad tai nuodėmė.“ Nesugebėdami atsispirti vidinėms kovoms ar pagundoms sakome: „Aš per silpnas su jomis kovoti. Tad ar apsimoka pradėti?“

Taigi patenkame į  atsakomybės vengimo, išvedžiojimų ar nusivylimo spąstus, trukdančius mums būti sąžiningiems sau ir Dievui. Tuomet nuodėmė išlieka: ji yra galinga jėga, atitraukianti mus nuo gydančios ir gelbstinčios Viešpaties galios.

Tačiau kur kas galingesnė, vedanti mus prie dangiškojo Tėvo jėga – tai Jėzus Kristus. Jis prašo mūsų tik vieno: šauktis Jo ir leisti Jam daryti savo darbus mumyse. Nepamirškime Jo žodžių: „Aš Esu“.