2021 10 13

Vatican News

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Jonas Paulius I – popiežius, raginęs visuomenę užkrėsti gerumu

Popiežius Jonas Paulius I (Albino Luciani). Vatican News nuotrauka

Vis labiau konkretizuojasi tikimybė, jog garbingasis Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius I bus skelbiamas palaimintuoju, galbūt jau kitą pavasarį.

Dekretas dėl 1978 metais trisdešimt tris dienas popiežiavusio Albino Luciani – Jono Pauliaus I – krikščioniškų herojiškų dorybių paskelbtas 2017 metais. Nuo tada reguliariai skelbiamos žinios apie kanoninės bylos eigą ir apie medicininės ir teologinės komisijų išvadas dėl stebuklingo pagijimo, įvykusio Argentinoje garbingojo Dievo tarno užtarimu.

Kaip jau informuota, 2019 m. medikų komisija vienbalsiai patvirtino nepaaiškinamą pagijimą, o teologų komisija praėjusį pavasarį irgi vienbalsiai pritarė išvadai, jog pagijimą nulėmė pamaldus kreipimasis į garbingąjį Dievo tarną Joną Paulių I. Pasak spaudos pranešimų, šiomis dienomis posėdžiavusi kardinolų ir vyskupų taryba užbaigė svarstymą dėl galimo stebuklo. Nenustatyta jokių kliūčių, nerasta jokių nesklandumų mokslinės ir teologinės komisijų darbo eigoje.

Po šių poslinkių trūksta tik popiežiaus pritarimo Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretui, kuris atvertų kelią Jono Pauliaus I beatifikacijai, galbūt kitą pavasarį.

Popiežiaus dvigubo vardo kilmė

Popiežius Jonas Paulius I buvo 1978 metais mirusio popiežiaus šv. Pauliaus VI įpėdinis ir tais pačiais metais išrinkto šv. Jono Pauliaus II pirmtakas. Ypatingas ryšys jį siejo su dar vienu kanonizuotu popiežiumi – šv. Jonu XXIII. Iki išrinkimą į Petro sostą abu buvo Venecijos patriarchai, o 1958 m. popiežius Jonas konsekravo Albino Luciani vyskupu šv. Petro bazilikoje.

Pasirinktu dvigubu vardu popiežius Jonas Paulius I panorėjo pagerbti abu tiesioginius savo pirmtakus – popiežių Joną XXIII ir popiežių Paulių VI. Pirmasis atidarė Vatikano II susirinkimą, o antrasis jį uždarė.

Tapęs popiežiumi, jis dieną po išrinkimo, per sekmadienio, rugpjūčio 27-osios, vidudienio maldos susitikimą paaiškino, jog tapo Jono XXIII įpėdiniu Venecijoje ir buvo jo konsekruotas vyskupu, o Paulius VI paskyrė jį kardinolu ir, kartą apsilankęs Venecijoje, viešai jam ant pečių uždėjo savo – popiežiaus – stulą. „Paulius VI ne tik man, bet visam pasauliui paliudijo, kaip mylėti, kaip tarnauti, kaip darbuotis dėl Kristaus Bažnyčios. Todėl nusprendžiau – vadinsiuosi Jonu Pauliumi, nors neturiu nei popiežiaus Jono širdies išminties, nei popiežiaus Pauliaus pasirengimo ir kultūros.“

Jono Pauliaus I socialinis mokymas: „užkrėsti gerumu“

Paskutiniame sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldos susitikime prieš staigią mirtį Jonas Paulius I pasidalijo įsitikinimu, jog krikščionybė gali padėti visuomenei tapti geresne. 1978 metais per rugsėjo 24-osios susitikimą jis pasakė:

„Kartais žmonės sako: „Gyvename visai sugedusioje, nesąžiningoje visuomenėje!“ Tai netiesa. Yra dar daug gerų, sąžiningų žmonių. Verčiau klauskime: ką daryti, kad pagerintume visuomenę? Sakyčiau, kiekvienas iš mūsų tepasistengia pats tapti geresniu ir užkrėsti kitus gerumu, kupino Kristaus paliudyto nuolankumo ir jo meilės.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kristaus auksinė taisyklė buvo: „Nedaryk kitiems to, ko nenori, kad būtų daroma tau. Daryk tai, ką nori, kad kiti tau darytų. Mokykis iš manęs, kuris esu nuolankios širdies“. Jis atidavė save kitiems. Prikaltas prie kryžiaus, jis ne tik atleido jį nukryžiavusiems, bet už juos atsiprašė. Jis pasakė: „Tėve, atleisk jiems, nes nežino ką daro“. Tai – krikščionybė, jei šiuos jausmus įgyvendintume, tai labai padėtų mūsų visuomenei. (…) Prašykime Viešpatį malonės, kad nauja meilės artimui banga įsiveržtų į šį varganą pasaulį“.