Judaikos tyrimų centro vadovė L. Lempertienė: „Svajonė, kurią pasirinkčiau, – Gedimino kalno apsodinimas medžiais“

Vytautas Račkauskas, Gedimino pilies bokštas 1941 m. Venclovų namų-muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka

Vilniui minint simbolinį 700 metų jubiliejų, kartu su kolegomis iš žurnalo „Būdas“ kviečiame apmąstyti ir kiek trumpesnę mūsų gyvenimams tekusią miesto istorijos atkarpą – trisdešimt trejus metus, prabėgusius nuo 1990 m. kovo 11-osios.

Šie Lietuvos laisvės metai kartu yra ir mūsų atsakomybės laikas, tad turime progą paklausti apie senąjį Vilnių tarsi apie žmogų, kuriam reikia ne vien gimtadienio torto – kuo jis džiaugiasi ir kas skauda, apie ką svajoja ir ko bijo, kokio pokalbio pasiilgo? Dalinamės „Būde“ paskelbtais žmonių, daug metų iš skirtingų perspektyvų su meile skaitančių ir kuriančių Vilniaus tekstą, atsakymais į iš anksto pateiktus Rasos Kalinauskaitės klausimus.

Šįkart mintimis dalinasi dr. LARA LEMPERTIENĖ, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė.

Jeigu reikėtų pasirinkti tris gerus dalykus, per pastaruosius 33 metus nutikusius istoriniam Vilniui ir jo paveldui, ką paminėtumėte ir kodėl?

Išskirčiau šiuos dalykus: Didžiosios sinagogos archeologinius tyrimus ir jų sklaidą (kiekvieną kasinėjimo sezoną šią vietą aplankė ir jos istoriją išgirdo dešimtys, jei ne šimtai žmonių), Vilniaus muziejaus atidarymą, Polocko gatvės medinuko išgelbėjimą ir Medinės miesto architektūros muziejaus atidarymą jame.

Pritarčiau manantiesiems, kad per šiuos tris dešimtmečius Vilnius patyrė ir netekčių, skurdinančių kultūrinį palikimą, darkančių istorinį miestovaizdį. Vienas skaudžiausių pavyzdžių, sukėlusių dalies paveldo srityje dirbančių specialistų, kultūros žmonių, paveldo išsaugojimu suinteresuotos visuomenės pasipiktinimą – daugiabučiai namai, pastatyti Misionierių ansamblyje, suskaidžius jo teritoriją į dvi dalis. Ar pastebite įvykių ar procesų, darančių žalą istoriniam miestui, menkinančių jo supratimą? Jei taip, kokius pavyzdžius išskirtumėte ir kodėl?

Be paminėtų, nerimą kelia Žvėryne atsiradę ir vis atsirandantys šio rajono dvasios neatitinkantys pastatai. Naujos statybos žaloja miesto gamtą, o juk seni medžiai ir kita miestui būdinga žaluma taip pat yra urbanistinis paveldas. Lukiškių aikštės transformacija padarė jos centrą negyvenama sala bet kuriuo metų laiku. Be to, konkurse laimėjusio memorialo projekto neįgyvendinimas (nepriklausomai nuo to, ar pati išrinkčiau būtent šį projektą) man atrodo slogus precedentas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė Lara Lempertienė. Vygaudo Juozaičio nuotrauka

Jei reikėtų pasirinkti vieną troškimą ar svajonę, susijusią su istoriniu Vilniumi, kurią būtų galimybė įgyvendinti – kas tai būtų?

Svajonė, kurią pasirinkčiau, – Gedimino kalno apsodinimas medžiais.

Dėl kokio įvykio ar proceso labiausiai neramu, kam norėtumėte užkirsti kelią?

Noriu vėl atkreipti dėmesį į Vilniaus gamtą. Pagrindinis dalykas – griežtais įstatymais apsaugočiau visą egzistuojančią miesto žalumą, nes kultūra – tai ne tik mūrai.

Jei galėtumėte visiškai laisvai, be laiko ir erdvės suvaržymų, pasirinkti bet kurį pašnekovą ar pašnekovus (tai gali būti ir seniai gyvenę žmonės, istorinės asmenybės) pokalbiui apie Vilnių – su kuo norėtumėte pasikalbėti ir kokia būtų šio pokalbio tema?

Norėčiau pasikalbėti su tarpukario inteligentu ar inteligente, nėra labai svarbu, su kuo konkrečiai, apie tai, kaip jis ar ji jaučiasi mieste, kokias kalbas vartoja, kaip bendrauja (arba ne) su kitų tautybių vilniečiais – trumpai tariant, apie tai, ką jam ar jai reiškia gyventi Vilniuje.

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį, turime nedidelį prašymą Jums: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Šiuo metu atliekame nedidelius technologinius pakeitimus. Žvelgdami į ateitį planuojame ir ženklesnį atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.