2022 07 21

Rasa Baškienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Jungtinių Tautų atstovė: Ukrainos karo seksualinės prievartos aukos nėra linkusios atvirauti

Ukrainietė aktyvistė Kyjive. Olego Petrasiuko / EPA-EFE nuotrauka

Apie seksualinę prievartą kaip karo ginklą pirmą kartą buvo prabilta tik po Bosnijos karo, kada, kaip spėjama, 1992–1995 metais serbai išprievartavo nuo 20 000 iki 50 000 bosnių moterų, merginų ir vyrų. Dauguma šių nusikaltimų taip ir liko neištirti, nepaisant dešimtmečiais trukusių įvairių šalių prokurorų pastangų Hagoje specialiai sukurtame Tarptautiniame baudžiamajame tribunole buvusiai Jugoslavijai. Tačiau šie tyrimai ir bylos pakėlė iki šiol neliestą tylos uždangą apie nusikaltimus, kurių aukos – dažnai pasmerktos artimųjų – būdavo paliekamos pačios dorotis su savo skausmu.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, nuo š. m. vasario 24 d. iki gegužės 15 d. Ukrainoje buvo patvirtinti 108 lytinės prievartos prieš moteris, mergaites, vyrus ir berniukus  atvejai Kyjivo, Donecko, Luhansko, Charkivo, Chersono, Zaporižės, Vynicos, Žitomiro regionuose. Išaiškinti ir patvirtinti 78 išprievartavimo – įskaitant grupinį – atvejai, 7 bandymai išprievartauti, 15 atvejų, kai žmogus viešai išrengiamas ir iš jo tyčiojamasi, 8 atvejai kitokių seksualinės prievartos formų, įskaitant seksualinį kankinimą. Įrodyta, kad  87 seksualinės prievartos nusikaltimus atliko Rusijos Federacijos kariškiai, 2 nusikaltimus įvykdė su RF karinėmis pajėgomis susijusios, nors oficialiai joms nepriklausančios, grupuotės. 10 seksualinės prievartos atvejų siejami su Ukrainos kariškiais, taip pat su teritorine gynyba bei viešosios tvarkos pareigūnais. Dar 7 atvejų Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje ir 2 atvejų RF kariuomenės  okupuotose teritorijose kaltininkai nenustatyti.

Dalia Leinartė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jungtinių Tautų sudaryta grupė, tirianti seksualinę prievartą karinių konfliktų metu, vadovaujama JT atstovės Pramilos Patten, iki gegužės 15 d. patvirtino 23 seksualinės prievartos atvejus, tarp kurių fiksuota 13 nusikaltimų prieš vyrus, 1 prieš mergaitę, 9 prieš moteris. „Ši darbo grupė yra sukurta ir ji kaups visus seksualinės prievartos faktus prieš moteris ir mergaites, – sako prof. Dalia Leinartė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW), sudariusio darbo grupę, skirtą įvertinti įvykius Ukrainoje, narė. – Kol kas dar neturime sukaupę informacijos, ar tokią lytinę prievartą karo Ukrainoje metu galime vadinti karo ginklu ar masiniu prievartavimu. Nėra nė vienos tarptautinės organizacijos, kuri galėtų tą patvirtinti. To nepatvirtina ir š. m. balandžio mėnesį Europos Parlamento inicijuota ataskaita apie moterų ir mergaičių padėtį Ukrainoje, kurioje – bent kol kas – seksualinė prievarta nėra įvardinta kaip karo ginklas. JT Žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaitoje dar kartą pažymima, kad turimos informacijos nepakanka patvirtinti, kad lytinė prievarta Ukrainos karo metu gali būti traktuojama kaip karo ginklas ar masinė prievarta, įvardinant šią situaciją tokiais teisiniais terminais.“

Pasak D. Leinartės, kas nėra surinkta pakankamai įrodymų, nes – kaip ir kituose konfliktuose – moterys nėra linkusios atskleisti patirtos prievartos faktų. Ukrainos pilietinė visuomenė bei tarptautinės organizacijos fiksuoja tik paskirus atvejus.

Buvusi Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova, Ukrainos prezidento V. Zelenskio atleista iš pareigų liepos 17 d., likus kelioms dienoms iki atleidimo pranešė, kad JT sukurs ekspertų komandą, kuri padės Ukrainai tirti seksualinį smurtą kaip karo ginklą. „Šį bendradarbiavimo žingsnį Hagoje aptarėme su JT Generalinio Sekretoriaus specialiąja įgaliotine seksualinio smurto kariniuose konfliktuose klausimams Pramila Patten. Ji informavo, kad yra pasirengusi artimiausiu metu organizuoti nuolatinių ekspertų grupę darbui Ukrainoje. Tai bus patyrę specialistai, kurie padės prokurorams ir tyrėjams bei dirbs su pilietine visuomene,“ – pareiškė I. Venediktova.

Pasak dabar jau buvusios generalinės prokurorės, geriausios pasaulio praktikos įgyvendinimas padės Ukrainai pasiekti visapusišką seksualinio išnaudojimo aukų apsaugą ir veiksmingą seksualinių nusikaltimų tyrimą. „Šiuo metu Rusijos kariai Ukrainoje prievartą naudoja kaip karo ginklą. Dokumentuojame ir tiriame tokius karo nusikaltimus Donecko, Zaporižios, Kyjivo, Luhansko, Charkivo, Chersono ir Černihivo srityse. Tačiau suprantame, kad dauguma nukentėjusiųjų, patyrusių didžiulį stresą, kol kas nesikreipia į teisėsaugą. Tik saugių sąlygų sukūrimas tokių nusikaltimų aukoms gali pakeisti šią situaciją. Generalinio prokuroro biuras, bendradarbiaudamas su Pramilos Patten komanda, kuria visapusiškos seksualinės prievartos aukų apsaugos ginkluoto konflikto kontekste strategiją. Siekiama sukurti saugią aplinką, kurioje nukentėjusieji ir liudytojai galėtų pranešti apie nusikaltimą, gauti medicininę, psichologinę, teisinę pagalbą,“ – pabrėžia I. Venediktova.

JT Žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, nuo vasario 24 d. iki gegužės 15 d. savo namus Ukrainoje dėl karo veiksmų buvo priversti palikti virš 14 milijonų žmonių: 8 milijonai persikėlė į saugesnes, 6,2 milijonų pabėgo į kaimynines šalis. O tai yra trečdalis Ukrainos populiacijos. Europos Parlamento inicijuotoje ataskaitoje apie moterų ir mergaičių padėtį Ukrainoje atkreipiamas dėmesys į situaciją, į kurią pakliūva daugybė Ukrainą dėl karo palikusių moterų ir merginų. Ieškodamos prieglobsčio Lenkijoje ir kitose kaimyninėse šalyse, jos dažnai pakliūva į prekiautojų žmonėmis spąstus, neturėdamos pinigų yra priverstos dirbti prostitutėmis. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į moterų seksualinės ir reprodukcinės sveikatos užtikrinimą, teigiama, jog Ukrainoje balandžio mėnesį buvo 80 000 nėščių moterų, kurios galimai galėjo būti išprievartautos ar tapusios nėščios dėl kontraceptinių priemonių nebuvimo.

Rusijos sukelto karo pabėgėliai Lenkijos–Ukrainos pasienyje, atvykę iš Dorohusko, 2022 m. kovo į d. Wojteko Jargilo / EPA-EFE nuotrauka

„Jos masiškai kreipiasi į nevyriausybines organizacijas, prašydamos ankstyvo aborto, tačiau tokios galimybės Lenkijoje jos neturi, o Vengrijoje, Slovakijoje ankstyvieji abortai labai apsunkinami. Seksualinė prievarta yra susijusi ir su uždrausta prieiga gauti kontraceptinių priemonių, o vertimas išnešioti kūdikį, pradėtą prievartos būdu, yra traktuojamas kaip kankinimas,“ – pažymi D. Leinartė.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Ji atkreipia dėmesį į faktą, kad Ukrainoje, šalyje, kurioje yra įteisinta surogatinė motinystė, iki vasario 24 d. gimdavo net ketvirtis globalios surogatinės rinkos vaikų. „Apie 2500 moterų buvo sudariusios kontraktus su surogacijos agentūromis. Karui prasidėjus, jos veržėsi pabėgti iš Ukrainos,  tačiau organizacijos, kurios pelnosi iš šio verslo, visokiais būdais stengėsi jas sulaikyti karo krečiamoje šalyje, nes pagal įstatymą, norint įteisinti vaiką valstybėje, kurios piliečiai užsakė tokią „paslaugą“, vaikas turi gimti Ukrainoje. Abortų atlikti tokios moterys  negali, išvykti negali, užsakę kūdikį tėvai nebegali jo atvykti pasiimti, o to savo vaiko pačios jos auginti nenori… Tad moterys pakliūva į tragišką situaciją…“ – pastebi D. Leinartė. Š. m. spalio mėnesį ji vadovaus JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) darbo grupei, kuri, bendradarbiaudama su Ukrainos vyriausybe, parengs išsamią ataskaitą apie moterų situaciją Ukrainoje karinio konflikto metu.

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.