Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Jurgio Kunčino imbiero dvelksmas Alytuje

2022 m. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos pastatą papuošė Pijaus Šematulskio sieninės tapybos darbas – rašytojo J. Kunčino portretas. Alytaus J. Kunčino viešosios bibliotekos nuotrauka

Indrė Navickė yra Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė, Ilona Krupavičienė – vyriausioji bibliografė kraštotyrai.

„Viskas čia paprasta kaip ir pasauly: dora, nedora, bet gyva“ – taip kadaise sueiliavo pats maestro Jurgis Kunčinas (1947–2002), vienas garsiausių Lietuvos prozininkų, šaliai atgavus Nepriklausomybę. Simboliška, bet jo atminimas vis dar yra gyvas, ypač alytiškių – kraštiečių, jo amžininkų, prisiminimuose. Vienas gyvųjų priminimų yra Alytaus miesto viešoji biblioteka, kuriai J. Kunčino vardas suteiktas 2004-aisiais.

2022 m. Alytus ir jo gyventojai įspūdingai paminėjo 75-ąjį rašytojo jubiliejų: miesto bibliotekos pastatą papuošė meniškas didelio formato sieninės tapybos rašytojo portretas (aut. Pijus Šematulskis), o visą sausį – mėnesį, kada yra gimęs kūrėjas, mieste šurmuliavo veiklos, skirtos gausiam rašytojo literatūriniam palikimui priminti ir atkreipti dėmesį į reikšmę kultūriniam gyvenimui.

Raktas į literatūrinių renginių sėkmę

Alytuje netrūksta nuoširdžių su J. Kunčino asmeniu siejamų sentimentų. Čia jis gimė bei augo, dar studentas vietos spaudoje paskelbė pirmuosius savo kūrybos bandymus, o išvykęs į Vilnių studijuoti vokiečių filologijos ir likęs ten gyventi, nuolat sugrįždavo į tėviškę aplankyti draugų bei artimųjų. Čia jis buvo laukiamas svečias. Ir jo kūryboje dominuoja gimtasis miestas, jo žmonės, gamta. Nepamiršo jis ir bibliotekos, su kuria siejo itin artima bičiulystė nuo pat jos gyvavimo pradžios: glaudaus bendradarbiavimo saitai su iškiliu prozininku J. Kunčinu – miesto garbės piliečiu, Alytaus kultūros premijos laureatu – buvo tarsi raktas į mūsų literatūrinių renginių sėkmę. 

Jis buvo patikimas tarpininkas, į kuklią provincijos biblioteką kviečiantis lietuvių literatūros ir muzikos žvaigždes. Ne kartą pats jas ir atlydėjo – profesionaliai ir įtaigiai pristatydavo plunksnos brolių kūrybą. J. Kunčinas noriai rengdavo ir savo kūrybos pristatymus. Pirmasis jo literatūrinis vakaras bibliotekoje įvyko 1993 m. Jame J. Kunčinas alytiškiams pristatė savo ką tik parašytą galbūt geriausią visų laikų lietuvių meilės romaną „Tūla“, šiandien išverstą jau į septynias užsienio kalbas.

Gimtajam miestui jis skyrė apybraižų rinkinį „Vainikas „Soscinei“, noveles „Niekieno namai“, apysakų rinkinius „Baltųjų sūrių naktis“, „Didžiosios žiurkės šešėlis“ bei daugybę eilėraščių. Šis kūrybinis palikimas svarbus kiekvienam alytiškiui – tai unikali galimybė iš šmaikščių ir vaizdingų tekstų tiek prisiminti, tiek pažinti gyvąją miesto istoriją. 

Jurgis buvo vienas iš bibliotekoje anksčiau sėkmingai gyvavusio visuomeninio kultūros ir meno žmonių sambūrio „Salonas „Balta varna“ krikštatėvių, svariai daręs įtaką jo veiklos kryptingumui, orientavimuisi į profesionalaus meno, ypač šiuolaikinės lietuvių literatūros, sklaidą. Jis dirbo visų miestelėnų labui, todėl buvo natūralu, kad 2004 m. (porą metų po rašytojo mirties), pirmojo trumposios prozos skaitymo festivalio „Imbiero vakarai“ išvakarėse, tuometės Alytaus miesto viešosios bibliotekos direktorės Giedrės Bulgakovienės iniciatyva bei kraštiečių kultūrininkų pritarimu kreiptasi į Alytaus miesto tarybą dėl J. Kunčino vardo suteikimo miesto bibliotekai.

Beje, kiekvienais poriniais metais vykstantis festivalis „Imbiero vakarai“ tapo savotiška bibliotekos duokle, skirta J. Kunčino literatūriniam atminimui išsaugoti. Intelektualus vyksmas Alytuje suburia rašytojus (prozininkus) ne tik iš visos Lietuvos – esame turėję svečių iš Ukrainos, Latvijos, Čekijos. Šis festivalis oficialiai pripažintas tradiciniu miesto kultūrą reprezentuojančiu renginiu.

Pirmasis Jurgio Kunčino literatūrinis vakaras bibliotekoje įvyko 1993 m. Zenono Bulgakovo nuotrauka
Kiekvienais poriniais metais vykstantis festivalis „Imbiero vakarai“ Alytuje suburia rašytojus iš Lietuvos ir užsienio. Nuotraukoje – festivalio svečiai bibliotekoje įrengtame Jurgio Kunčino atminimo kambaryje 2018 m. Alytaus J. Kunčino viešosios bibliotekos nuotrauka

Savita aura atminimo kambaryje

Taip jau, deja, susiklostė, kad J. Kunčinas, visą gyvenimą nuoširdžiai mylėjęs Alytų, neturėjo vietos, kurioje būtų galima įrengti jo memorialinį muziejų. Gimtųjų namų nebeliko, seniai nugriauti, o ir kiti kažkada jam buvę brangūs Alytaus kampeliai jau pakeitė savo paskirtį, prarado pirmapradę dvasią. Todėl, siekiant išsaugoti literatūrinį J. Kunčino atminimą, jo gimtajame mieste, rašytojo vardu pavadintoje Alytaus miesto viešojoje bibliotekoje, 2006 m. atidarytas atminimo kambarys. 

Čia sukaupti rankraštiniai dokumentai bei periodinių leidinių publikacijos apie rašytoją ir jo kūrybą ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, latvių, lenkų, rusų kalbomis. 2014 m. visa turima medžiaga buvo parengta skelbti internete – sukurta virtuali biblioteka „Gyvenimo stebėtojo užrašai. Jurgio Kunčino tekstai“. Surinkta medžiaga liudija apie brandų literato kūrybinį palikimą. Tai – eilėraščiai, novelės, apsakymai, prisiminimai, recenzijos, daugybė publicistinių straipsnių, kurie atskleidžia J. Kunčiną kaip šmaikštų, ironiją mėgusį žmogų, brandų mąstytoją.

Bibliotekos lankytojų itin mėgstami režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmai apie rašytoją: dokumentinis – „Beveik laimingas“ (2004) ir trumpametražis vaidybinis filmas „Menestreliai maksi paltais“ (2002) pagal to paties pavadinimo apsakymų knygą, garsiausio J. Kunčino romano „Tūla“ garsinis įrašas (skaito Tauras Čižas). Čia taip pat eksponuojamos visos J. Kunčino parašytos knygos bei vertimai iš vokiečių kalbos. 

Savitą ekspozicijos aurą sukuria ir asmeniniai kūrėjo daiktai: rašomoji mašinėlė, kušetė, gertuvė, netgi pieštukinė su rašytojo paliktais pieštukais bei kitomis rašymo priemonėmis. Visus šiuos vertingus daiktus bibliotekai padovanojo J. Kunčino žmona Rasa Kunčinienė. Jos dėka 2014 m., šeštųjų „Imbiero vakarų“ išvakarėse, biblioteką pasiekė naujas išskirtinis eksponatas – Jurgio namų sienos autentiškas fragmentas – koliažas, kurį rašytojas sulipdė iš įvairių asmeninių daiktų, suvenyrų ir nuotraukų. Tai bene įdomiausias ir daugiausia lankytojų dėmesio sulaukiantis eksponatas. „Traktoristo kampelis“ – taip šią meninę instaliaciją kadaise vadindavo pats rašytojas…

Bibliotekos lankytojus prie registratūros pasitinka Vytauto Kolesnikovo paveikslas „Jurgis Kunčinas“. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos nuotrauka

Vertingi praeities fragmentai

Biblioteka gali didžiuotis ne tik J. Kunčino atminimo kambariu, bet ir išskirtiniais menininkų dovanotais kūriniais, bylojančiais įdomias istorijas. 2006 m., po apsilankymo trumposios prozos skaitymo festivalyje „Imbiero vakarai“, alytiškis tautodailininkas Saulius Lampickas, susipažinęs su Jurgio lengvos formos, bet didelę prasmę turinčia kūryba, negalėjo nereaguoti.

„Neįstengiau likti abejingas Kunčino pastaboms ir pagundai jas įkūnyti medyje. Tad vieną dieną paėmiau kaltus ir pasivaikščiojau po rašytojo kūrybą“, – teigė S. Lampickas. Skulptūrą, kuri atrado sau vietą rašytojo memorialiniame kambaryje, puošia ir paties J. Kunčino citata: „Esu žinomas rašto žmogus, už nedidelį atlygį ar vakarienę galiu sudėti ditirambą, sonetą, etc.“ 

Prieš keletą metų literatūros kritikas Valentinas Sventickas mūsų bibliotekai perdavė savo rašytus ir kol kas niekur nepublikuotus atsiminimus apie J. Kunčiną. „Jurgis turėjo draugavimo talentą. Kaip ir niekas mudviejų per daug nesiejo, bet kaskart jausdavausi pasikalbėjęs su jaukiu, savu žmogumi. Panašiai kaip su kaimynu Dzūkijos kaime….“ – teigia V. Sventickas. 

Ne mažiau svarbi ir dar viena R. Kunčinienės dovana bibliotekai. Tai – rašytojo sukauptos asmeninės knygos, kurios puikiausiai pritapo prie bendros ekspozicijos J. Kunčino atminimo kambaryje. Dalis šių knygų paveldėta iš tėvų asmeninės kolekcijos. Visi leidiniai turi savitą ir unikalią vertę – daugelyje jų yra J. Kunčino parašas, antspaudas, įvairiausių įrašų ir dedikacijų. 

Bibliotekoje saugomi ir rašytojo bičiulio dailininko Mikalojaus Vilučio dovanoti rankraščiai. Taip pat ne vieno J. Kunčino amžininko ar jį pažinojusio asmens privačiuose archyvuose išsaugoti dedikuoti posmai, bendravimą įamžinusios fotografijos, laiškai. Panašūs dokumentai ir toliau aktyviai dovanojami bibliotekai, taip papildant jau turimą gausią kolekciją. 

Iškilaus prozininko atminimo kambaryje sukauptas gausus fotografijų archyvas mena svarbiausias rašytojo gyvenimo akimirkas. Nuolatinėje ekspozicijoje – vaikystės ir jaunystės nuotraukos iš J. Kunčino asmeninio albumo, kuriose galima įžvelgti tuometinio miestelio fragmentų. Nuotraukų autoriai – žinomi alytiškiai fotomenininkai: Zita Stankevičienė, Zenonas Bulgakovas bei Vytautas V. Stanionis. Fotografijų dovanojo ir buvę klasės draugai. 

O nuo 2021 m. prie registratūros lankytojus pasitinka šelmiškai besišypsančio J. Kunčino portretas, kurio autorius kraštietis Vytautas Kolesnikovas nusprendė palikti jį bibliotekoje kiek ilgėliau, nei buvo numatyta (eksponatas priklauso keliaujančiai parodai „Ateinu“). 

Biblioteka mielai svečiams įteikia įvairių biblioteką ar rašytoją reprezentuojančių prizų: odinių skirtukų su Jurgio Kunčino atvaizdu, daugkartinių maišelių. Alytaus J. Kunčino viešosios bibliotekos nuotrauka
Biblioteka mielai svečiams įteikia įvairių biblioteką ar rašytoją reprezentuojančių prizų: odinių skirtukų su Jurgio Kunčino atvaizdu, daugkartinių maišelių. Alytaus J. Kunčino viešosios bibliotekos nuotrauka

Praeitį ir ateitį jungiantys tiltai

Mes, rašytojo J. Kunčino vardu besididžiuojanti biblioteka, esame vieni iš pagrindinių iniciatorių organizuojant jo kūrybos sklaidai skirtas veiklas. Ypač daug susidomėjimo sulaukiame iš mokyklų dėl visus metus rašytojo atminimo kambaryje vykstančių edukacijų „Jurgio Kunčino gyvenimo ir kūrybos takais“. Jų metu pristatoma tiek kūrėjo asmenybė, tiek gausus literatūrinis palikimas, autentiški eksponatai.

Šią netradicinę erdvę pamokoms pasirenka mokytojai, moksleiviai. Pastarieji skaito ištraukas iš rašytojo kūrybos, glaudžiai susijusios su Alytaus kraštu, atlieka kitas paskirtas užduotis, bando įminti viktorinos klausimus. Edukacijų dalyviams turime paruošę ir įvairių biblioteką ar rašytoją reprezentuojančių prizų – tai odiniai skirtukai su J. Kunčino atvaizdu, daugkartiniai maišeliai, skirtukų rinkiniai (dovanojami bibliotekos svečiams). 

Siekdami pritraukti daugiau jaunimo dėmesio ir dar artimiau jį supažindinti su vis dar aktualia J. Kunčino kūryba, šiais metais parengėme projektą „Baltųjų sūrių naktis“. Tai – keliaujanti skaitmeninta paroda, kuriai įgyvendinti pasitelkti išmanūs ir inovatyvūs sprendimai, tikėtina, atkreipsiantys jaunuolių dėmesį. Aktyvus ir feisbuko puslapis „Gyvenimo stebėtojo užrašai pagal Jurgį Kunčiną“, kuriame periodiškai publikuojama jo poezija bei kiti literatūriniai tekstai, taip pat dalijamasi J. Kunčino atminimo kambaryje vykstančių ekskursijų ar su rašytoju susijusių renginių akimirkomis. 

Kadangi Alytus, šiais metais atlikdamas Lietuvos kultūros sostinės pareigas, ragina drauge tiesti tiltus – tiltus į žmogų, kūrėjų ir bendruomenių tiltus, tiltus iš dabarties į praeitį ir ateitį, senąją ir jaunąją kartas, čia pasilikusius ir po visą pasaulį išsibarsčiusius tautiečius jungiančius tiltus, Alytaus J. Kunčino biblioteka kartu su kitais mieste esančiais kultūrinės sklaidos ir traukos taškų atstovais artimiausiu metu ketina inicijuoti kreipimąsi į Alytaus miesto savivaldybę, kad Mažosios Dailidės ežere esantis medinis tiltelis, jungiantis priešingus ežerėlio krantus, būtų pavadintas Jurgio Kunčino tiltu. Šis objektas turi tvirtų praeities sąsajų su rašytoju: buvo jo ir kitų literatų itin mėgstama vieta, senojo bohemiškojo Alytaus kultūrinio gyvenimo simbolis.

***

Kiekvienai kultūros įstaigai itin svarbi tapatybė, deranti ir su pagrindine veiklos kryptimi, misija, ir su ateities vizija. J. Kunčino žinomumas, jo unikali asmenybė bei gausus kūrybinis palikimas leidžia ne tik lengviau identifikuoti mus, kaip gana ryškios kultūrinės veiklos tašką, bet įprasmina ir paties rašytojo svarbą alytiškiams. Juk Alytus visada buvo ir bus J. Kunčino miestas, o apie tai žmonėms nuolat primins jo vardu pavadinta biblioteka, Senamiesčio skveras, Mažojoje Dailidėje esantis tiltelis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien