Skaitymo ir žiūrėjimo laikas

15 min.

Jurgis Dobkevičius. Talentingo piloto svajonė pakeitė Lietuvos aviacijos kryptį 

Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Jauno konstruktoriaus sėkmė, nuskambėjusi europiniu mastu – taip net ir prabėgus daugiau kaip šimtui metų pristatomas karo lakūno, konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus sukurtas lėktuvas „Dobi“.

Drąsus Lietuvos nepriklausomybės kovų karo lakūnas, pirmasis atlikęs mirties kilpą, pirmasis Lietuvos diplomuotas aviacijos inžinierius ir pirmojo lietuviškos konstrukcijos lėktuvo kūrėjas – J. Dobkevičiaus karjeros faktai įkvepia patosui. Jaunasis lakūnas puikiai žinomas pilotams ir Lietuvos aviacijos gerbėjams, jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje ir Kaune, J. Dobkevičiaus vardas ne tik iškaltas paminkliniame akmenyje, bet ir įrašytas Lietuvos aviacijos istorijoje.

Jurgis Dobkevičius – Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės lakūnas. Nežinomo fotografo nuotrauka (XX a. 4 deš.). Rokiškio krašto muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka

Į Lietuvą – siekti svajonės

Jurgis Dobkevičius (1900–1926) gimė, augo ir mokėsi Sankt Peterburge tuo metu ten gyvenusių lietuvio Jono Dobkevičiaus ir kilmingos rusės Valentinos Tepliakovos-Dobkevič šeimoje. 

J. Dobkevičius įgijo puikų išsilavinimą: baigė Komercijos mokyklą, įstojo į universitetą, Laivų statybos fakultetą, tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo pašauktas į Rusijos carinę kariuomenę, pasiųstas į Baku jūrų aviacijos mokyklos mechanikų kursus, kur buvo ruošiamas dirbti mechaniku. 

1919-aisiais J. Dobkevičius kartu su tėvais grįžo į Lietuvą. Manoma, kad, kaip ir daugelis tuo metu – svajojo grįžti į nepriklausomą Lietuvą. Grįžęs J. Dobkevičius įstojo į Karo aviacijos mokyklą. Nors ką tik grįžęs beveik nemokėjo lietuviškai, tačiau puikiai kalbėjo rusiškai, susikalbėjo vokiškai, prancūziškai, galbūt angliškai, lietuvių kalbą taip pat išmoko labai greitai. Įstojęs Karo aviacijos mokyklą, ją baigė, tapo drąsiu karo lakūnu, vadovavo eskadrilei.

Tuo metu aviacija buvo prestižinė sritis. Manoma, kad mokslai Baku jūrų aviacijos mokykloje taip pat turėjo įtakos J. Dobkevičiaus apsisprendimui prisijungti prie kitų lakūnų.

Tikėjo, kad gali daugiau

1920 m., palyginti su kitais lakūnais, J. Dobkevičus itin daug skraidė. Po kontrolinių, savarankiškų skrydžių prasidėjo jo maršrutiniai skrydžiai. Pavyzdžiui, nuskristi iš Kauno į Kuršėnus. To labai greitai prireikė, nes prasidėjo konfliktas su Lenkijos kariuomene. 1920 m. liepą buvo atlikti pirmieji žvalgybiniai skrydžiai, jie tęsėsi nuolat. Buvo skrendama į Vilniaus kraštą, Suvalkų kraštą, Seinus. 1920 m. J. Dobkevičius buvo apdovanotas pirmojo laipsnio, o 1923-iaisiais – antrojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinais.

Karo aviacijos mokykloje J. Dobkevičius išsiskyrė tuo, kad buvo labai inteligentiškas, išsilavinęs žmogus. Tuo metu Karo aviacijos mokykloje mokėsi ir daugiau žinomų Lietuvos lakūnų. Vienas jų – karo aviacijos viršininkas, konstruktorius Antanas Gustaitis. Pasakojama, kad juodu su J. Dobkevičiumi žaisdavo šachmatais nė nematydami šachmatų lentos. 

1920-aisiais jaunasis lakūnas pirmasis Lietuvoje atliko mirties kilpą. Aukštojo pilotažo figūra – mirties kilpa – nebuvo nauja, žinota nuo 1914–1915 m., tik jai atlikti reikėjo tinkamo lėktuvo ir gebėjimų. Tiesa, už tai jis buvo sudrausmintas. Tuo metu jam kaip tik turėjo būti suteiktas karo lakūno vardas, tačiau sprendimas atidėtas dviem mėnesiams. Tai padaryta tik 1921-ųjų vasarį. 

1921-aisiais, intensyviai skraidydamas, lakūnas nusprendė, kad jau turi pakankamai žinių ir gebėjimų sukurti savos konstrukcijos lėktuvą. Bene labiausiai stebino šio lėktuvėlio pasiekiamas greitis – 175 kilometrai per valandą. 

1921-aisiais parengti lėktuvo brėžiniai, jis konstruotas savo jėgomis, samdant mechanikus, kai kurie metalo suvirinimo darbai atlikti Kybartuose ar Vokietijoje. 

„Dobi-I“ kūrimas, nors ir atrodė itin reikšmingas įvykis Lietuvos aviacijai, pačiam jo kūrėjui tebuvo pirmasis bandymas. 1922 m., kuriant žvalgybinį lėktuvą „Dobi-II“, galvota apie tai, kaip sukonstruoti dar greitesnį ir didesnį lėktuvą nei pirmasis. Skrendantis 100 kilometrų per valandą greičiau ir galintis pakilti trimis kilometrais aukščiau – toks lėktuvas, palaikant Karo aviacijos ir kariuomenės vadovybei, ir buvo kuriamas. Kadangi lėktuvo greitis siekė 248 km per valandą, svarstyta apie masinę jo gamybą, tačiau galiausiai tokių planų atsisakyta.

Lėktuvo „Dobi III“ statyba. Wikipedia.org nuotrauka
Jurgis Dobkevičius ruošiasi paskraidinti Aleksandrą Stulginskį 1924 m. Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Lėktuvo „Dobi-II“ trijų projekcijų brėžinys (XX a.). Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Lėktuvas „Dobi-III“ po avarijos 1924 m. gruodžio 3 d. Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka

Grįžo, kad pabaigtų tai, ką pradėjęs

1923-iaisiais J. Dobkevičius pasiprašė išleidžiamas į atsargą, kad galėtų tęsti mokslus. Iš Kauno jis išvyko mokytis į Aukštąją aeronautikos mokyklą Paryžiuje, jam, pirmajam Lietuvoje, čia buvo įteiktas aviacijos inžinieriaus diplomas. Dar studijų Prancūzijoje metu išbandė trečią savo konstrukcijos lėktuvą – naikintuvo „Dobi-III“ prototipą. 

Lėktuvui sukurti buvo panaudotos tokios naujovės, kuriomis galėjo pasigirti tik aviacijos pramonėje pirmavusios šalys. Tai iki šiol yra vienintelis lietuviškos konstrukcijos naikintuvas Lietuvos aviacijos istorijoje.

Šis lėktuvas į orą bandomiesiems skrydžiams buvo pakilęs tik du kartus. Antrasis buvo lemtingas pačiam jo kūrėjui. 1926 m. birželio 8-ąją lėktuvas, besileisdamas dabartiniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, užkliuvo už medžių. J. Dobkevičius nuo sužeidimų mirė ligoninėje.

1922 m., sukūrus „Dobi-I“, šis pasiekimas aprašytas užsienio spaudoje vokiečių, prancūzų kalbomis. 

Jaunojo lakūno garbei dailininkas Antanas R. Šakalys išleido portretinį voką „Jurgis Dobkevičius (1900–1926)“. Irena Jacevičienė išleido knygą „Lietuvos sakalai: sakmės apie Jurgį Dobkevičių, Antaną Gustaitį ir skrydžio aplink Europą dalyvius“.

Atgavus nepriklausomybę, buvusi Aviacijos gatvė Aleksote pavadinta J. Dobkevičiaus vardu. Jo vardu pavadinta ir gatvė Vilniuje. Toje vietoje, kur lakūnas žuvo, 1990 m. pastatytas paminklinis akmuo. Netoli žūties vietos esanti mokykla 1993-iaisiais pavadinta J. Dobkevičiaus vardu. 

Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Pasakojimą iš dalies remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien