Vidutinis skaitymo laikas:

1 min

Lk 21, 20–28 „Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagoniškųjų tautų laikai“

Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Jėzus sakė savo mokiniams:
„Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste – teišeina iš jo, kas apylinkėse – tenegrįžta. Tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų Raštai.
Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Šalį užklups didžiausios nelaimės. Šitą tautą ištiks Dievo rūstybė. Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į įvairius kraštus. Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagoniškųjų tautų laikai.
Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo.         Žmonės eis iš proto, bijodami ir laukdami to, kas dar turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos.
Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Tiems reiškiniams prasidėjus, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD

Šios dienos skaitiniai, regis, pasakoja apie mūsų dienų pasaulį su daugybe kentėjimų, ligų, karų, nelaimių. Visa tai gali mus sunkiai prislėgti, nuvarginti, išsekinti ir stumti į neviltį. Šiandienos Evangelija drąsina mus neprarasti vilties. Viešpats Evangelijoje pagal Luką sako atsitiesti ir pakelti galvas, nes išvadavimas yra arti. Ir kas gi tasai išlaisvinimas, jei ne patsai Jėzus, „debesyje ateinantis Žmogaus Sūnus“.

Taip, kuomet sunkumai, rūpesčiai mus užgula, dažnai pamirštame, kad galime atsigręžti į Jėzų. Jis visuomet pasilieka su mumis, tereikia pakelti akis, melstis ir sulauksime Jo paramos. Žmonijos istorija kupina skausmo ir negandų, tačiau Jėzus visuomet yra šalia, kad padėtų, paremtų mus savo galybe. Todėl pakelkime akis į tą, kuris visa gali dėl mūsų padaryti mus mylėdamas. Nebijokime paduoti Jam savo ranką – taip gausime stiprybės ir ištvermės pakelti visa, kas mus ištinka.

Dėkokime Dievui už Jo rūpestingąją meilę ir nepaliaujamą globą. Melskime už tuos, kurie kenčia nuo ligų, karų ir gamtos katastrofų. Tegu Marija, mūsų Motina, guodžia savo meile ir artumu.