Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 09 27

Jurgita Jačėnaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

K. Buožytė apie mokslinės fantastikos pasaką „Vesper“: noriu, kad žiūrovai užsimiršę pasinertų į audiovizualinę patirtį

Režisierė Kristina Buožytė. Tautvydo Stuko nuotrauka

Rugsėjo 30-ąją Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisierių Kristinos Buožytės ir Bruno Samperio Lietuvoje filmuotas mokslinės fantastikos filmas „Vesper“. Kūrėjai apie jo sumanymą pradėjo galvoti 2012-aisiais, prieš dešimtmetį, pristatę ankstesnį bendrą darbą – taip pat mokslinės fantastikos filmą „Aurora“. Naujausias projektas subūrė tarptautinę komandą iš Lietuvos, Prancūzijos, Belgijos.

„Žodis „Vesper“ turi keletą reikšmių: tai vardas, bet kartu šis žodis reiškia ir vakarinę maldą, vakarinę žvaigždę. Filme vaizduojamas griuvėsių sustagnuotas pasaulis, kuris per maldą šaukiasi vilties. Herojė Vesper šią viltį ir atneša“, – filmo pristatymui skirtoje spaudos konferencijoje kalbėjo režisierė K. Buožytė.

Pagrindinei filmo herojei – 13-metei Vesper (britų aktorė Raffiella Chapman) – lemta pakeisti pasaulį. Mergina kartu su sergančiu tėvu (Richardas Brake’as) po ekosistemos žlugimo bando išgyventi keistame ir pavojingame pasaulyje. Situaciją tik apsunkina Vesper dėdė Jonas (Eddie Marsanas), kuris vadovaujasi jai nepriimtinomis vertybėmis. Vieną dieną Vesper sutinka paslaptingąją Camellią (Rosy McEwan). Mainais už pagalbą ieškant dingusio tėvo Vesper moters prašo padėti patekti į Citadelę – centrą, kur išrinktieji, pasitelkdami naujausias biotechnologijas, gali gyventi saugiai ir patogiai.

„Filmo kelias buvo netrumpas. Visas procesas nuo idėjos iki ekrano užtruko šešerius metus. Iš tiesų „Vesper“ kūrėme Lietuvai, norėjome jį nufilmuoti būtent čia ir parodyti didžiausią Lietuvos grožį. O kas tai yra? Aišku, gamta. Lietuvos gamta mus inspiravo sukurti mokslinės fantastikos pasaką. Kaip mes dar mėgstame sakyti – mokslinės fantastikos pasaką iš ateities. Matydami grėsmingas dabarties prognozes žmonijai, norėjome sukurti postapokaliptinį pasaulį – utopiją distopijoje. Arba viltingą žinią atšiauriame pasaulyje“, – filmo idėją aiškino K. Buožytė.

Pasakos – dėkingas žanras savo daugiasluoksniškumu, samprotavo režisierė. Užkoduotais archetipais jos suprantamos plačiai auditorijai.

Rež. Kristinos Buožytės ir Bruno Samperio filmo „Vesper“ (2022 m., Lietuva, Prancūzija, Belgija, 112 min.) kadras
Rež. Kristinos Buožytės ir Bruno Samperio filmo „Vesper“ (2022 m., Lietuva, Prancūzija, Belgija, 112 min.) kadras
Rež. Kristinos Buožytės ir Bruno Samperio filmo „Vesper“ (2022 m., Lietuva, Prancūzija, Belgija, 112 min.) kadras

„Norėjome, kad šis filmas vienaip kalbėtų su jaunu žmogumi ir visai kitaip – su tuo, kuris jau turi gyvenimiškos patirties, – teigė filmo kūrėja. – Norėjosi ne paimti vieną aiškią mintį, ją sukramtyti ir įduoti žiūrovui, kad jos prisipildytų, o sukurti subtilų pasakojimą, kviečiantį abipusiam dialogui ir skatinantį žiūrovą mąstyti, dalyvauti pasakojime.“

Kuriant „Vesper“ dėmesingai buvo žvelgiama į menkiausią detalę – kad žiūrintieji filmą didžiajame ekrane – būtent jam jis skirtas – pamirštų, kur esantys, ir pasinertų į organišką, pulsuojančią sukurto ateities pasaulio aplinką, audiovizualinę, imersinę kelionę. Todėl, K. Buožytės tikinimu, kiekvienam filmo departamentui teko be galo sudėtinga užduotis.

Iš pradžių, tik randantis mokslinės fantastikos scenarijui, atrodė svarbu paisyti mokslinio tikslumo, dėl to buvo konsultuotasi su genetiku, profesoriumi, habilituotu biomedicinos mokslų daktaru Juozu Lazutka, tačiau ilgainiui mokslinės žinios siužeto plėtotei didelės įtakos nebeturėjo. Apsistota ties idėja, kad ateities pasaulyje technologijos kryps biologijos link.

„Galvojome, kad ateityje genų inžinerija savo sudėtingumu taps tokia paprasta ir prieinama visiems, kad virs vos ne alchemija, – aiškino K. Buožytė. – Iš tiesų norėjome labai organiško filmo: ir vaidybos, ir apšvietimo, ir aplinkos, ir, žinoma, technologijų prasme.“

Vienas iš filmo „Vesper“ dailininkų (kartu su Ramūnu Rastausku) Raimondas Dičius minėjo aibę dailininkų departamentui tekusių iššūkių, su kuriais teko susidoroti per patį COVID-19 pandemijos įkarštį. 

„Daug gamybos darbų. Daug darbo su režisieriais, nes jie atėjo smarkiai pasiruošę, su savo idėjomis. Daug dalykų gaminome patys, nes režisieriai nenorėjo pramoninio dizaino. Gaminome viską – nuo baldų iki šaukštelių, puodukų, lėkštučių. Dar sunkiau buvo sukurti laboratoriją arba kitus dalykus, kurie net nepastebimi žiūrint filmą.

Visi interjerai buvo statomi, dažomi, kad atrodytų tikroviškai, senoviškai, kad derėtų spalvos. Kadangi buvo pats kovido pikas, medžiagos nepačiupinėjus buvo užsakomos internetu iš Lietuvos, Olandijos ar Kinijos. Net nežinodavai, ar gausi tuos dalykus“, – apie keblias situacijas ir sudėtingas užduotis pasakojo R. Dičius.

Didžiausia problema operatoriui Feliksui Abrukauskui tapo kinematografiškų vietovių paieška mūsų šalies miškuose. „Atrodo, tiek daug Lietuvoje miško, visur jis gražus, bet iš tikrųjų nebuvo lengva. Gražių vietų yra, jų radome, bet filmavimui ne visos tinkamos: pavyzdžiui, per toli, negali privažiuoti, naktį apšviesti. Reikėjo, kad būtų kuo arčiau Vilniaus, kuo gražesnės, kuo panašesnės į sengires, nepaliestos civilizacijos, – net Mindaugo Survilos klausėme, kur tokių vietų rasti. Aišku, jis parodė – kažkas tiko, kažkas ne“, – aiškino F. Abrukauskas.

Tautvydo Stuko nuotrauka
Audriaus Solomino nuotrauka
Režisierė Kristina Buožytė. Audriaus Solomino nuotrauka
Režisierė Kristina Buožytė. Tautvydo Stuko nuotrauka
Tautvydo Stuko nuotrauka
Operatorius Feliksas Abrukauskas. Audriaus Solomino nuotrauka
Spaudos konferencija. Audriaus Solomino nuotrauka
Dailininkas Raimondas Dičius. Audriaus Solomino nuotrauka
Prodiuserės Daiva Varnaitė-Jovaišienė (kairėje), Asta Liukaitytė (dešinėje) ir režisierė Kristina Buožytė. Audriaus Solomino nuotrauka
Audriaus Solomino nuotrauka

Atskiro dėmesio vertas ir specialiai šiam filmui sukurtas dronas, atlikęs Vesper tėvo Dariaus vaidmenį. Lietuvių komandos, kuriai vadovavo patyręs drono pilotas Simonas Jakubauskas, eksperimentai truko pusmetį – daugybės bandymų prireikė tam, kad būtų rastas tobulas balansas, kuriame dera techninės galimybės ir estetinės ambicijos. Filmavimui buvo sukurti net šeši dronai.

K. Buožytės ir B. Samperio „Vesper“ – kol kas yra brangiausias kino projektas Lietuvoje, kurio biudžetas siekia 5 mln. eurų. Pusė sumos išleista Lietuvoje. Dalis gauta iš Lietuvos kino centro; patvirtinus šį finansavimą, pradėta ieškoti užsienio partnerių. Svarbu paminėti ir mokestinę lengvatą, kuri suteikė galimybę 30 proc. Lietuvoje išleistos sumos susigrąžinti. „Vesper“ atveju tai sudarė apie 800 tūkst. eurų. Taip pat šiuo filmu patikėjo Europos Tarybos įkurtas fondas „Eurimages“ ir suteikė 400 tūkst. eurų paramą – didžiausią istorijoje lietuviškam projektui skirtą finansavimą.

40 proc. filmo sudaro kompiuterinė grafika. Siekiant tilpti į biudžetą, specialieji efektai gaminti fiziškai. Taip pat ribojant biudžetui filmo kūrėjams teko nemažai jų atsisakyti.

„Vesper“ Lietuvos kino teatruose debiutuoja rugsėjo 30 d. Filmą kuria prodiuserių kompanijos „Natrix Natrix“ (Asta Liukaitytė, Daiva Varnaitė-Jovaišienė, Kristina Buožytė, Lietuva), „Ruble Fish“ (Alexis Perrinas, Prancūzija) ir „1080 Films“ (Benoit Ronaldas, Belgija).

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.